Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Lietuvos kariuomenės kūrimas

Algirdas MERKEVIČIUS

Lietuvos kariuomenės kūrėjas, Pirmojo ir Antrojo ministrų kabinetų krašto apsaugos ministras gen. Mykolas Velykis

1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmasis įsakymas Krašto apsaugos ministerijai. Ši data laikoma mūsų kariuomenės gimtadieniu.

Organizuoti lietuvių kariuomenę dar 1917 metais bandė lietuviai kariai, tuo metu tarnavę rusų kariuomenėje. Galicijos fronte, Rovne, Valke ir kitur kūrėsi lietuvių batalionai. Spalį Smolenske buvo įsteigta Lietuvių pulkų tvėrimo komisija. Dar birželio 7 dieną Peterburgo komitetas sušaukė visos Rusijos lietuvių karių suvažiavimą. Jis įsteigė Rusų armijos lietuvių karininkų sąjungą, išrinko jos Centro komitetą, leido laikraštį „Laisvas Žodis“, kurio administratoriumi buvo dailininkas K.Šimonis. Šio suvažiavimo įpareigotas Centro komitetas 1918 m. sausio 29 d. sukvietė antrą lietuvių karių suvažiavimą. Jo vadovavimą perėmė komunistai. Jie pradėtą darbą sužlugdė ir privertė pradėtus kurti batalionus likviduotis. Tą vasarą lietuviai kariai, paleisti iš rusų armijos, pradėjo grįžti į Lietuvą.

Dėl ketinimo užpilti žemėmis S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejų

Pareiškimas Kauno miesto savivaldybės tarybai

1994 me. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymą. Vienas iš tokių kultūros vertybių yra architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas ir 1936 metais Kauno senosiose kapinėse pastatytas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui palaidoti mauzoliejus. Sovietinės okupacijos metais prie šio statinio, kaip ir prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“, per Vėlines vykdavo antisovietiniai mitingai, buvo sakomos Lietuvos laisvės atgavimo viltį skatinančios kalbos. Tas, žinoma, gąsdino tuometę valdžią - 1959-1960 metais naikinant kapines, mauzoliejaus antžeminė dalis buvo nugriauta, o požeminė – užpilta žvyru. Ši vieta – S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejus – turi ir istorinę reikšmę. Tinkamai sutvarkius, ji gali būti įdomi Kauną aplankantiems svečiams, turistams. Taip pat prisidėtų prie moksleivių pilietinio patriotinio ugdymo rengiant čia gyvosios Lietuvos istorijos pamokas.

Dėl Lietuvos piliečių kapaviečių Rusijoje

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui A. M. Brazauskui

Lietuvos Respublikos kultūros ministrei R. Žakaitienei

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui A. Valioniui

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktorei D. Kuodytei

Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorei D. Varnaitei

Nuo 1999 metų Kultūros ministerijai iš valstybės biudžeto buvo skiriamos lėšų Lietuvos piliečių – politinių kalinių ir tremtinių palaidojimo vietų buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje tyrinėjimo programai. Kiekvienais metais buvo organizuojama po dvi arba tris ekspedicijas į įvairias Rusijos Federacijos ir Kazachstano vietoves, kur buvo tyrinėjama kapaviečių būklė, palaidotųjų skaičiai, pagal galimybes sudaromi kapaviečių bei palaidotų asmenų sąrašai, fotografuojami išlikę kapai ir paminklai, palaidojimo vietų schematiniai planai – tai yra atliekama palaidojimo vietų inventorizacija. Visa ekspedicijų sukaupta medžiaga ir ataskaitos saugomos Kultūros ministerijoje.