Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Skylanti Ukraina

Petras KATINAS

Daugiau kaip 30 tūkstančių žmonių pirmadienį Kijeve dalyvavo demonstracijoje prieš rinkimų rezultatų klastojimą EPA-ELTA nuotrauka

Prieš antrąjį Ukrainos prezidento rinkimų ratą tapo visiškai aišku, jog Maskva metė visus savo pagrindinius kozirius, kad juos pralaimėtų provakarietiškas, liberaliu reformatoriumi vadinamas opozicijos lyderis Viktoras Juščenka. Pats Rusijos prezidentas V.Putinas net tris kartus apsilankė Ukrainoje ir tarėsi su dabartiniu prezidentu Leonidu Kučma. Kaip praneša Rusijos laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ apžvalgininkė Tatjana Ivženko, paskutinis V.Putino ir L.Kučmos susitikimas buvo ypač slaptas. Nežinia, kokias instrukcijas gavo L.Kučma ir Maskvos viltis dabartinis premjeras Viktoras Janukovičius. Tačiau prieš pat antrąjį rinkimų ratą prezidentas L.Kučma paskelbė dekretą, kuriuo atleidžiami iš darbo vienuolika rajonų vadovų. Būtent buvo atleisti tie vadovai, kuriuose V.Juščenka surinko daugiausia balsų pirmajame rinkimų rate. Tokį L.Kučmos sprendimą paaiškino V.Janukovičiaus rinkimų štabo vadovas Sergejus Togipka. Jo žodžiais tariant, kai kuriuose Ukrainos regionuose ir srityse rinkėjai balsavo už V.Juščenką tiktai todėl, kad dar nepajuto teigiamų permainų, kurios vyksta Ukrainoje V.Janukovičiaus „išmintingo valdymo“ dėka. Tie atleistieji rajonų vadovai esą kalti, kad nesugebėjo išaiškinti žmonėms, kaip V.Janukovičius tiesiog naktimis nemiega besirūpindamas žmonių gerove. „Aš L.Kučmos vietoje būčiau atleidęs iš darbo mažiausiai dar 200 rajonų ir septynių -aštuonių sričių vadovus“, - aiškino S.Tigipka. L.Kučmos ir V.Janukovičiaus valdžia, rengdamasi antrajam rinkimų ratui, vėl instruktavo, kaip turi elgtis rinkimų dieną jėgos struktūros. Likus savaitei iki rinkimų, Kijevo Sporto rūmuose susirinko daugiau kaip dešimt Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, milicijos vadovų ir apylinkių inspektorių. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio renginys nuo 1991 metų. Kalbėdamas susirinkusiesiems, V.Janukovičius ragino milicijos vadovus ir eilinius akylai stebėti, kad rinkimai vyktų „be jokių ekscesų“. Pataikaudamas VRM darbuotojams, V.Janukovičius sakė, kad jo iniciatyva dabar skubiai rengiamas vyriausybės nutarimo projektas, pagal kurį milicininkams apylinkės įgaliotiniams už vienerius tarnybos metus bus įskaitoma pusantrų metų. Be to, V.Janukovičius pasirašė nutarimą trečdaliu padidinti atlyginimus visiems vykdomosios valdžios pareigūnams, prokuratūroms ir kitų teisėsaugos sričių valdininkams. Taigi aiškiai leista suprasti, ką turi daryti milicininkai, ypač apylinkių įgaliotiniai, „auklėdami“rinkėjus.

Tiesa, kilus dideliam triukšmui visuomenėje dėl to, kad per pirmąjį rinkimų ratą į Kijevą buvo atgabenta daugybė karinės technikos, namų kiemuose stovėjo šarvuočiai, šį kartą Vidaus reikalų ministerijos vadovybė pažadėjo, jog antrojo rinkimų rato dieną karinės technikos Kijevo gatvėse ir kiemuose jau nebebus. Kaip paaiškėjo, vis dėlto karinė technika buvo sukoncentruota netoli Kijevo, o rinkimų dieną centrinėse Ukrainos sostinės gatvėse ir aikštėse milicininkų buvo neregėta gausybė. Be to, dar civiliškais drabužiais vilkintys saugumiečiai.

Daugelis opozicijos veikėjų beveik neabejoja, kad rinkimų rezultatai yra klastojami. Juk neatsitiktinai Kremlius metė visas jėgas, tarp jų - žinomiausius „juodųjų technologijų“ meistrus, kad laimėtų V.Janukovičius. Tiesa, pastarasis, bandydamas paneigti, kad tėra tik klusnus įrankis, antrojo rato išvakarėse netikėtai pareiškė, jog palaiko siekimą Ukrainai tapti Europos Sąjungos nare. Tačiau tiktai anksčiausiai po dešimties metų. Esą pirmiausia reikia susitarti dėl Ukrainos prekių realizacijos ES šalyse.

Ukrainos liberalų partijos lyderis, analitinio Visuomenės permainų instituto direktorius daktaras Olehas Soskinas, valdžios ne kartą pavadintas aršiu nacionalistu, vertindamas dabartinę padėtį Ukrainoje, pavadino ją kritine. Pasak jo, kova vyksta jau ne tarp dviejų kandidatų kaip asmenybių, ir prezidento rinkimų baigtis parodys, kuriai civilizacijai priklausys Ukraina. J.Janukovičius net neslepia savo priešiškumo vadinamiesiems Ukrainos nacionalistams ir skelbia, kad nacionalizmas yra liga. Taip pat siekia suteikti rusų kalbai oficialios kalbos statusą, liaupsina V.Putino pažadą suteikti ukrainiečiams (ir rusams) dvigubą pilietybę, be išlygų pritaria Maskvos kuriamai bendrajai ekonominei erdvei, dabar jau vadinamai net Eurazijos konfederacija, kas iš tiesų yra imperijos atkūrimo preliudija. Be to, V.Janukovičius ir visi kairieji pasisako už valstybės valdomos ekonomikos modelį. O iš tiesų klaninės – korporatyvinės ekonomikos mišinį. Vien tai, kad L.Kučma faktiškai vadovauja savo šeimos klanui, rodo, jog Janukovičius eglsis irgi taip pat.

Negalima pamiršti ir to faktoriaus, kad pagal teritorinį požymį Ukrainos gyventojų mentalitetas labai skiriasi savo mąstymu ir elgsena. Pavyzdžiui, Karpatai ir visa Vakarų Ukraina yra viena, Dnepropetrovskas – kita, Doneckas – trečia, Poltava ar Černigovas, anot Lietuvos viešųjų ryšių specialisto A.Katkevičiaus, organizavusio R.Pakso rinkimų kampaniją, gyvena, mąsto ir elgiasi dar kitaip.

Rinkimų žūtbūtinę kovą ir Maskvos aktyvų dalyvavimą joje rodo ne tik V.Putino vizitai į Kijevą, bet ir tai, kad V.Janukovičiui palaikyti Ukrainoje plušėjo tokie Rusijos „juodųjų technologijų“ ir politinių intrigų meistrai kaip V.Janukovičiaus rinkimų štabo ideologu tapęs Kremliaus patarėjas Glebas Pavlovskis, Rusijos politikos tyrimų instituto vadovas Sergejus Markovas, „Politikos“ fondo direktorius Viačeslavas Nikonoras ir daugybė kitų. Be to, be V.Putino, paremti V.Janukovičių buvo atvykę ir Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka bei jo kolega Azerbaidžano prezidentas Alijevas jaunesnysis.

Nesinori sutikti su jau minėtu opozicijos veikėju analitinio Visuomenės permainų instituto direktoriumi dr. O.Soskinu, kuris prognozavo, jog, paaiškėjus, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti V.Janukovičiaus naudai, Ukrainoje kils ginkluotas pasipriešinimas. Tokio varianto atmesti negalima. Dr.O.Soskinas netgi numatė scenarijų, kaip gali būti inscenizuojamos provokacijos, kurios po to neišvengiamai sukeltų demokratinių jėgų atsaką.

Pasak O.Soskino, yra parengti specialūs saugumiečių būriai, kurie, apsimetę V.Juščenkos rėmėjais, gali, daužyti parduotuvių vitrinas, deginti automobilius, siaubti rinkimų apylinkes. Tokiu atveju L.Kučma galėtų kreiptis, tiksliau, įsakyti Centrinei rinkimų komisijai anuliuoti rinkimų rezultatus ir paskelbti nepaprastąją padėtį. Taip L.Kučmos įgaliojimai neišvengiamai būtų pratęsti ir, praėjus tam tikram laikotarpiui, paskelbti naujus rinkimus, arba, sekant A.Lukašenkos pavyzdžiu, skelbti referendumą dėl L.Kučmos perrinkimo trečiajai kadencijai. Tokie scenarijai visiškai įmanomi. Ir ne tik dėl to, kad L.Kučmos ir V.Janukovičiaus klanai trokšta kartu su V.Putinu kurti Eurazijos konfederaciją. Taip pat todėl, kad L.Kučmos klanas valdo milijardus dolerių ir baiminasi, jog V.Juščenka, savo pergalės atveju, nepasektų Gruzijos prezidento M.Saakašvilio pavyzdžiu ir nesumanytų konfiskuoti tų milijardų.

Taigi lapkričio 21 dieną Ukrainoje buvo sprendžiamas labai svarbus klausimas. Jeigu Kremliaus kagėbistinei vadovybei pavyktų pasiglemžti Ukrainą, nesvarbu, ar kuriant Eurazijos konfederaciją, ar kokią nors Bendrąją ekonominę erdvę, labai greitai ateitų eilė ir kitoms Rusijos kaimynėms. Pirmiausia, žinoma, Baltijos valstybėms. Su jomis būtų dar paprasčiau. Nereikėtų jokių pavlovskių, nikonorų ar belkovskių. Tą akivaizdžiai matome iš Lietuvos naujosios valdančiosios daugumos.

Susidomėjimas Ukrainos prezidento rinkimais buvo nepapratai didelis. Juos stebėjo per 5000 stebėtojų iš daugelio pasaulio valstybių, daugiau kaip 800 žurnalistų.

Kaip žinoma, per pirmąjį rinkimų ratą spalio 31 dieną už opozicijos kandidatą V.Juščenką balsavo 39,87 proc., už V.Janukovičių – 39 proc. rinkėjų. Šį kartą, atrodo, rezultatai bus promaskvietiško kandidato V.Janukovičiaus naudai. Didžiulis valdžios spaudimas Centrinei rinkimų komisijai ir kitiems rinkimų pareigūnams, jau nekalbant apie sričių, rajonų ir miestų administracijų, nepriklausomų žurnalistų bauginimus, davė savo vaisių. Be to, apie tą grubų spaudimą rinkimų pareigūnams ir rinkėjams pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija bei tarptautinė nevyriausybinė organizacija ENEMO, vienijanti stebėtojus iš šešiolikos Rytų Europos ir buvusių sovietinių „respublikų“. ENEMO atsiuntė daugiau kaip tūkstantį savo stebėtojų. Būtina pažymėti, kad naujojo Lietuvos Seimo prorusiška valdyba neleido vykti stebėti Ukrainos prezidento rinkimų antrojo rato Tėvynės sąjungos atstovams Kovo 11-osios Akto signatarams parlamentarams Vidmantui Žiemeliui ir Emanueliui Zingeriui.

Pačiame Kijeve, vos pradėjus skelbti pirminius balsavimo rezultatus, kurie rodė žymią V.Janukovičiaus persvarą, į Ukrainos sostinės gatves pasipylė tūkstančiai žmonių, protestuojančių prieš rinkimų klastojimą. Jau ankstų pirmadienio rytą Maskvos radijo stotys džiūgavo, kad prorusiškas kandidatas V.Janukovičius surinko net 11 proc. balsų daugiau už savo konkurentą. Vėliau Ukrainos centrinė rinkimų komisija pranešė, jog, suskaičiavus daugiau kaip 75 proc. rinkėjų balsų, Janukovičiaus persvara siekia kiek daugiau nei 1 proc. Įdomu, kad, paskelbus tuos duomenis, Rusijos žiniasklaida tebeskelbė apie 11 proc. rinkimus laimėjusį V.Janukovičių. Rinkėjų aktyvumas buvo labai didelis. Balsavo apie 80 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Londono BBC atkreipė dėmesį, kad prorusiškuose Rytų Ukrainos rajonuose, kai iki balsavimo pabaigos buvo likusi valanda, rinkimų apylinkes užplūdo daugybė specialiai autobusais atvežtų žmonių.

Paskutiniais pirmadienio ryto pranešimais, armija ir policija blokavo kelius ir geležinkelio linijas, vedančius į Kijevą, o sostinės gatvėse pasirodė šarvuočiai. Tačiau į Kijevo centrą plūsta dešimtys ir net šimtai tūkstančių žmonių. Vakar turėjo pradėti streiką studentų organizacijos. Pasirodė pranešimai, kad Lvovo ir kitų Vakarų Ukrainos miestų tarybos prezidentu paskelbė V.Juščenką.

Viskas veda į Ukrainos skilimą.

© 2004 "XXI amžius"