|
Atraskite džiaugsmo šaltinį
Viešpaties Žodyje
Telšių vyskupo kalėdinis sveikinimas
Mieli Telšių vyskupijos tikintieji,
Sveikiname sulaukus Kristaus Gimimo švenčių! Kai gamtoje šalta ir niūru, kai žemėn ateina ilgiausia ir tamsiausia naktis, Viešpats per savo įkurtą Bažnyčią dovanoja džiugią ir šviesią Kalėdų žinią. Bažnyčia, mes, jos Ganytojai Vyskupai, su džiaugsmu kartojame prieš 2000 metų tokią tamsią naktį Betliejaus laukuose nakvojusiems piemenims Angelo ištartus žodžius: Skelbiu jums didį džiaugsmą
Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose (Lk 2,10-12). Gyvuliams skirtoje pašiūrėje ant šieno glėbelio gulintis Kūdikis Jus išgelbės, Jus praturtins, Jus apdovanos džiaugsmu ir laime. Priimkite Jį, neatstumkite Jo! Jame Jūsų tikroji, amžinoji, nepraeinanti laimė! Šiais ypatingai reikšmingais Eucharistijos metais visus kviečiame savo laimę ir džiaugsmą surasti mažame duonos paplotėlyje mums save atiduodančio Dievo meilės paslaptyje. Kviečiame šioje paslaptyje iš naujo atrasti gyvenimo prasmę ir šviesą mūsų protėvių, senelių ir tėvų giedotų kalėdinių giesmių žodžiuose:
Mes irgi laukiam, Viešpatie Tavęs,
o kai ateisi pas mus per Mišias,
pulsim prieš Tave ant kelių,
gyvą kiekvienoj dalelėj šventos Ostijos!
(giesmė Tyliąją naktį)
(arba)
Nors dievystę ir žmogystę
dengia Ostija trapi,
mes neklystam, išpažįstam
Jėzau, čia save slepi!
Koks tai džiaugsmas mums atėjo:
giedam Dievui Atpirkėjui
ir šventai Jo Motinai.
(giesmė Gul šiandieną jau ant šieno)
(arba)
O širdie, išgirski Jį Jėzų įsileisk!
Jam neleisk laukt prieangy Jėzų įsileisk!
Kai ateis širdin Jisai, glausk su meile Jį karštai,
Bus Kalėdos amžinai. Jėzų įsileisk! Jėzų įsileisk!
(giesmė O Betliejau, ar girdi! Jėzų įsileisk!)
Nė vienas Evangelijos pasakojimas nėra radęs žmonijoje tokio šviesaus atgarsio, kaip Jėzaus gimimo istorija - prakartėlės, eglutės, įvairiausių tautų kalėdinių giesmių lobynai, Kalėdų Senelio dovanos tai Jėzaus gimimo istorijos atspindžiai, pasiekę net ir XXI amžiaus žmones. Atspindžiai, nusidriekę iš senųjų amžių ir pasiekę mūsų laikus, glosto mažųjų ir suaugusiųjų širdis, praskaidrina pilką kasdienybę. Jėzaus gimimo istorija mūsų tėvams ir protėviams buvo gyva realybė. Nes jie patys turėjo piemenavimo patirtį. Todėl Angelo žodžius, pasakytus Betliejaus piemenims, priimdavo kaip jiems tartus. Angelo žodžiu jie jautėsi pakalbinti asmeniškai. Nors gal ir nesugebėjo moksliškai, teologiškai suvokti Triasmenio Dievo slėpinio, bet prie prakartėlėn skubančių piemenų jie sugebėjo prisijungti. Jie galėdavo eiti Betliejaus piemenų pramintu keliu prie Dievo, apsireiškusio tvarte gimusiame Kūdikėlyje. Jie Jį galėjo suprasti ir pamilti.
Mums tai jau sunkiau, nors mes ir giedame ar bent klausomės kalėdinių giesmių. Mums trūksta piemenų paprastumo ir nuoširdumo. Mes bet kuo nebepasitenkinam, bet kam nepatikim savo vilčių, savo laimingos ateities vizijų: mums reikia kitokių gelbėtojų naujų gražbyliaujančių vadų, turtingų, bent šiek tiek mokytų, bet aukštus postus užimančių, ne gyvulių tvartelyje gimusių. Ne kartą nusivylėme. Bet vis tiek nelinkę Betliejaus Kūdikėlyje surasti Gelbėtoją ir Išganytoją. Vis dar tikimės išganytoją surasti rinkimų kampanijų metu iškylančiuose neįgyvendinamų pažadų žarstytojuose. Lyg žmogus, pats nesuradęs ramybės, nesugyvenąs su kitais žmonėmis, neapkenčiąs savo oponentų, gali ramybę ir laimę kam nors suteikti.
Apie tokį išdidų, į žmonijos dvasinius vadus pretenduojantį, gyvenimo prasmės nesurandantį intelektualą rašė Gėtė savo poemoje Faustas: mokslininkas, vardu Faustas, sėdi prie storų apdulkėjusių knygų. Jis daug skaitė, studijavo, laužė galvą kam žmogus išvis gyvena? Tačiau atsakymo neranda. Jo sieloje nusiminimas: kas iš visų mokslų, kas iš visų turtų, jei nežinai, ko atėjai į šį pasaulį? Jei nežinai, ko galų gale sulauksi. Pagautas didelės nevilties, jis griebia nuodų taurę, kad užbaigtų savo beprasmį gyvenimą. Staiga iš artimiausios bažnyčios pasigirsta varpų gaudesys. Jo sielą perskrodžia mintis: o jei yra Dievas? Jis susimąsto. Jam nušvinta mintis: o jei yra amžinasis gyvenimas? Jis griebia Naujojo Testamento knygą, lyg paskutinį gelbėjimosi ratą atverčia Evangelijos pagal Joną pirmąjį puslapį Pradžioje buvo Žodis Dievo, ne žmogaus žodis. Tas Žodis - pats Dievas, tapęs žmogumi, Žmogumi, kuris džiaugiasi ir kenčia, kuris dėl tokių, kurie, nerasdami gyvenimo prasmės, kankinasi, pasiaukojo iki baisios ir žiaurios mirties ant kryžiaus. Ir savo vargais, kančia, mirtimi, prisikėlimu davė ne raidėm užrašytą, ne garsais išsakytą atsakymą į gyvenimo čia, žemėje, prasmės klausimą
Žemiškasis žmogaus gyvenimas baigiasi ne tuštuma, o Dievo Žodžiu Jėzumi Kristumi. Dabar pasaulis nėra tuščias nei baisus, nes Dievas yra meilė. Meilė galingesnė už mirtį ir neapykantą, už smurtą ir neteisybę. Tik Dievas, tapęs žmogumi, mums gali pasakyti, kas yra Dievas, kas yra amžinasis gyvenimas, kuriam mes esame Dievo sukurti. Tik Dievas - Jėzus Kristus mums gali pasakyti, kam mes esame sukurti, kokia mūsų gyvenimo prasmė. To pasakyti negali nė visas pasaulio mokslas, nė visi žmonijos filosofai. Jėzus Kristus tai Dievo atsiskleidimas pasauliui ir žmonėms. Tai iš Jėzaus mes žinome, kad Dievas rūpinasi mumis. Jėzus Kristus yra gyvasis, tikrasis Dievo kontaktas su pasauliu. Pasaulis nėra apleistas, paliktas savieigai, nėra paliktas aklo likimo ar piktų jėgų valiai jis yra mus mylinčio Dievo globoje.
Šia proga noriu pasveikinti visus, visiems įvairiausiems mūsų visuomenės sluoksniams priklausančius. Tarp jų ir Jus, kurie esate mūsų visuomenės ir valstybės vadovaujantis elitas. Kalėdų istorija ir Jums skirta, joje pasakojama ir apie Tris Išminčius (mes populiariai juos vadiname Trimis Karaliais). Ne tik piemenys rado Dieviškame Kūdikėlyje, tvarte ant šiaudų gulinčiame, atsakymą į gyvenimo prasmės ir laimės klausimą, bet ir Išminčiai, to meto žmonijos elito atstovai.
Mūsų pasauliui reikia ne konformistinio elito, kuris pataikautų labai abejotinos daugumos šlovinamoms vertybėms, bet elito, siekiančio tikrųjų, autentiškų vertybių. Nepakantumas drąsiai išsakytai nuomonei, deja, ne tik tamsiais viduramžiais, bet ir šiandien gajus ir agresyvus. Principingą, dorą visuomenės elitą, kad ir nedideles jo gretas, norime padrąsinti Viešpaties žodžiais: Nebijok, mažasis būry Aš nugalėjau pasaulį. Nebijokite ieškoti ir surasti Kristų!
Mieloji vyresniųjų karta, nenusiminkite, nors ne visos Jūsų viltys išsipildo, kad priespaudos metų sunkumus pakeičia nauji išbandymai. Betliejaus Kūdikio vargą pakeitė Golgotos Kryžius, bet tai buvo ne pražūties, o prisikėlimo kelias. Tikėkite prisikėlimu, nenusiminkite!
Mielas Jaunime, drąsiai žvelk į ateitį Kristaus šviesoje, nebijok sunkumų, neužmiršk, kad Kristus - visuomet Jūsų Draugas, Atrama, Šviesa ir Džiaugsmas. Nepasiduok minios prievartai, kai ji siūlo netikrus receptus, kaip surasti gyvenimo prasmę ir laimę be Kristaus, šalia Kristaus
Tai ribotos žmogiškosios patirties, abejotinos vertės patarimai
Ieškok tvirtesnės atramos, šviesos, visų laikų žmonėms atneštos Dievo, tapusio žmogumi!
Mieli vaikai, džiaukitės, nes Dievas tapo toks, kaip jūs. Jis gimė Vaikeliu, Jis - jūsų draugas. Draugaukite, mylėkite, pažinkite Jį!
Stiprybės Kristuje linkiu visiems mūsų vyskupijoje skleidžiantiems džiugiąją Naujieną apie Kristų, skleidžiantiems kalėdinį ir velykinį džiaugsmą, visiems, kurie visus kviečiate į sekmadienio Eucharistijos šventimą, nors už tai esate puolami, niekinami!
Stiprybės Kristuje visiems dirbantiems parapijų katechezėje ir mokyklose dėstantiems tikybą, katechetams, tikybos mokytojams, Šeimų centrų darbuotojams, katechetinę praktiką atliekantiems mūsų Kunigų seminarijos klierikams, parapijų kunigams. Sunkią valandą atsiminkit Viešpaties Kalno pamoksle Jums skirtą palaiminimą:
Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus. Tad tenebūna Jums tamsių dienų! Kalėdų ir Velykų šviesoje visose situacijose, net ir sunkiausiuose atraskite, džiaugsmo šaltinį Viešpaties žodyje!
Visiems, visiems skaidraus Kalėdų džiaugsmo!
Jonas Boruta, SJ,
Telšių vyskupas
© 2004 "XXI amžius"
|