Sielovada
sovietiniame lageryje
Julė KILČIAUSKIENĖ
|
Prel. J.Jonio penkis
dešimtmečius saugomos
lagerio relikvijos: kielikėlis,
patena, albos ir dėžutės
|
Štai pirmas vakaras, kai brolis neturi / net
savo vardo. Jo niekas neprakalbins tuo vardu, / kuriuo šaukė mama,
o jį kartojo / kūdikystės dienų aidas. / Jį kartojo ežios, gimti
laukai, namai, miškai. / Viešpatie, koks bus mano vardas?/ Kuo šauksi
kuriuo vardu pašauksi Tu mane... /O gal aš būsiu auka už žemės
juodą Atpirkimą. Tai politinio kalinio kunigo Marijono Mykolo Petkevičiaus
žodžiai. Kūno kančios: badas, šaltis, kankinimai - lydėję politinius
kalinius sovietiniuose lageriuose, ne vienintelė bėda. Baisesnė
buvo sielos tremtis. Jai labiausiai reikėjo pagalbos...
|