Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Aš esu su jumis per visas dienas

Brangūs Broliai ir Seserys,

vaikai svajoja apie Kalėdas ištisus metus, ir bent išsyk po vasaros atostogų ima klausinėti, kiek laiko iki jų dar liko. Nė neprasidėjus Adventui jau matyti išorinių šventinės ruošos ženklų. Kaip kas supranta, kaip kas įstengia, laukia tos svarbios dienos. Ir ji pagaliau ateina, įžengia į kiekvienus namus. Nes Kalėdų žvaigždė sužiba tiek virš prabangių rūmų, tiek virš paprastų kaimo stogų. Deja, ne visus per šventinę vakarienę apsupa brangių, artimų žmonių veidai ir pasitinka jaukiai papuoštas stalas. Tačiau skirtumas, apie kurį mąstau per šias Kalėdas, – ne vienišųjų ir šeimos žmonių, ne varguolių ir turtingesniųjų skirtumas.

Kalėdinės prakartėlės tradicijos reikšmė

Mindaugas BUIKA

Tradicinė prakarartėlė simbolizuoja pasaulio Atpirkėjo gimimą

Atsiliepdamas į kilusią kontroversiją dėl kalėdinės prakartėlės, vaizduojančios Kristaus gimimą Betliejuje, įrengimo švietimo įstaigose Italijoje bei kai kuriose kitose šalyse, popiežius Jonas Paulius II gynė šią seną katalikišką tradiciją, pabrėždamas jos ne tik meninę, bet ir dvasinę reikšmę. „Maža ar didelė, paprasta ar išmoninga prakartėlė įprastai ir kartu išraiškingai mums pristato šv.Kalėdas, - sakė Šventasis Tėvas trečiojo Advento sekmadienio (gruodžio 12 dienos) susitikime su maldininkais Romos Šv.Petro aikštėje. - Tai yra mūsų kultūros ir meno elementas, tačiau pirmiausia tai ženklas tikėjimo Dievu, kuris atėjo į Betliejų „gyventi tarp mūsų“.

Rimtai ir ne visai apie šv. Kalėdas

Pokalbis su humanitarinių mokslų daktaru,
istoriku ir politologu doc. Antanu Kulakausku

Doc. dr. Antanas Kulakauskas Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Kaip manote, kuris Lietuvos istorijos tarpsnis buvo palankiausias švęsti Kalėdas, turint omenyje jų tikrąją dvasią?

Kaip istorikas, negaliu tiksliai pasakyti. Akivaizdu, kad sovietmetis nebuvo palankiausias metas laisvai švęsti Kalėdas, o ar dabar, ar ankstesnės nepriklausomybės laikais — tai turėtų būti atskiras tyrinėjimas. Antra vertus, dabar palankesnės sąlygos. Išoriškai, savame pasaulyje tai yra tam tikra tradicija, o viešumoje — apskritai komercinis pradas. Tačiau taip yra visame pasaulyje, o dvasia — individualus dalykas. Dabar niekas netrukdo švęsti, bet visada yra tam tikri mados dalykai arba tam tikras, visuomenėje vyraujantis stereotipas, kurį mažai kas laužo. Mažai kas nori išsiskirti.

Palaimintojo J. Matulaičio parapijos tikintieji melsis prie naujo altoriaus

Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia Vilniaus Viršuliškių rajone

Sekmadienio šv. Mišiose pašventintas nuolatinis Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios altorius.

Pirmojoje atkūrus nepriklausomybę pastatytoje šventovėje tikintieji septynerius metus būrėsi maldai prie laikino altoriaus bažnyčios viduryje. Tačiau po ilgų diskusijų bendruomenė nutarė nuolatinį altorių įrengti ten, kur buvo suprojektavęs bažnyčios architektas Gediminas Baravykas - rytinėje pusėje, šventovės gale.

Prelatas, dekanas,
Bažnyčios tribunolo teisėjas

Prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas Autoriaus nuotrauka

Ilgą kelią į kunigystę nuėjo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas prelatas doc. dr. Vytautas Steponas VAIČIŪNAS, OFS. Mokėsi Šiaulių vidurinėje mokykloje, kurią baigęs, labai sunkiai skynėsi kelią kunigystės link. Mat Šiauliai sovietmečiu buvo ateistinės minties, religijos priešininkų citadelė. Teko ragauti paprasto darbininko duonos, dirbti lentpjūvėje Pabradėje ir laukti, kol sovietinė valdžia teiksis patenkinti pareiškimą, leidžiantį stoti į Kauno kunigų seminariją. Tik 1971 m. balandžio 25 d. V.S.Vaičiūnas gavo kunigo šventimus.

Kalėdinės nuotaikos pluoštelis

Kun. Kazimieras AMBRASAS, SJ

Kalėdos Betliejuje

Važiuojame tuo slėniu, kur kadaise, beveik prieš septynis aštuonis amžius, pasiramsčiuodamas lazda, apsismaukęs savo rudu apdaru, perjuostu virve, nuo kaimo iki kaimo, nuo atšlaitės iki atšlaitės vaikštinėjo, tylius šio nuostabaus slėnio saulėlydžius stebėjo, įvairiakraštes aušras, kylančias į vaiskią padangę, lydėjo Asyžiaus elgetėlė – šv.Pranciškus. Ne veltui jis čia dūlinėjo, ne veltui šunis lodijo, duonutės kriaukšlę iš dosniųjų, o kartais iš rėksmingų, barningų italių išprašydamas, dovanotu pieno šlakeliu, o dar dažniau šaltinio vandeniu užsigerdamas. Šiose apylinkėse, plataus slėnio prieškalnėse, jis įsteigė net keturis vienuolynus, į kuriuos sukvietė Dievo ilgesį pajutusiuosius, suvadino kitokio gyvenimo pasiilgusiuosius, savo jaunystę ne tavernoms, ne vynui ir mergužėlėms paskyrusiuosius, o Dangaus kvietimą išgirdusiuosius.

Susitiko Tauragės apskrities skautai

Per šv. Mišias giedojo ir grojo šilališkiai skautai

Lapkričio pabaigoje Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinėje mokykloje dvi dienas vyko Tauragės apskrities bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių skautų sueiga pagal visiems gerai žinomą šūkį: „Dievui, Tėvynei ir artimui!“. Suvažiavo apskrities skautai iš Jurbarko, Viešvilės, Smalininkų, Eržvilko, Sudargo, Naujamiesčio ir Lukšių bendrojo lavinimo mokyklų. Tokios Tauragės apskrities skautų sueigos organizuojamos kasmet. Pirmoji sueiga buvo suorganizuota Smalininkuose, antroji – Eržvilke. Trečiajai sueigai skautai pasirinko Šilalę, kad galėtų apsilankyti ir pasimelsti Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.

Skambėjo sakralinės giesmės

Gražiai šioje šventėje debiutavęs Šilutės dekanato Vainuto bažnyčios jaunimo choras su savo vadove Maryte Juškevičiene (kairėje) ir šios sakralinių giesmių šventės pradininku Vainuto klebonu kun. Kazimieru Žąsyčiu po koncerto ir apdovanojimo

Suorganizuoti vos ne visos Žemaitijos jaunimo bažnytinių chorų ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių kolektyvų sakralinių giesmių šventę Kvėdarnoje (Šilalės dekanatas), sutampančia su šios parapijos Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo tituliniais atlaidais ir Advento pradžia, sumanė buvęs Kvėdarnos (dabar Šilutės dekanato Vainuto) parapijos klebonas kun. Kazimieras Žąsytis. Jis yra šios (jau tapusios kasmete) penktosios sakralinių giesmių šventės Kvėdarnoje pradininkas. Dabar jau šio renginio organizavimu rūpinasi dabartinis Kvėdarnos parapijos klebonas kun. Julius Meškauskas, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus vidurinė ir Žadeikių pagrindinė mokyklos, vadovaujamos direktorių Stasio Norbuto ir Bronislovo Aleksandravičiaus.

Sielovada sovietiniame lageryje

Julė KILČIAUSKIENĖ

Prel. J.Jonio penkis dešimtmečius saugomos lagerio relikvijos: kielikėlis, patena, albos ir dėžutės

„Štai pirmas vakaras, kai brolis neturi / net savo vardo. Jo niekas neprakalbins tuo vardu, / kuriuo šaukė mama, o jį kartojo / kūdikystės dienų aidas. / Jį kartojo ežios, gimti laukai, namai, miškai. / Viešpatie, koks bus mano vardas?/ Kuo šauksi – kuriuo vardu pašauksi Tu mane... /O gal aš būsiu auka už žemės juodą Atpirkimą“. Tai politinio kalinio kunigo Marijono Mykolo Petkevičiaus žodžiai. Kūno kančios: badas, šaltis, kankinimai - lydėję politinius kalinius sovietiniuose lageriuose, ne vienintelė bėda. Baisesnė buvo sielos tremtis. Jai labiausiai reikėjo pagalbos...

Oligarchinės šventinės dovanėlės

Petras KATINAS

Velnio avinėliai Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Premjeras, pristatydamas ministerijų personalams naujus ministrus, pabrėžė, kad naujokams tikrai prireiks pusės metų susipažinti su žmonėmis, ministerijų funkcijomis ir kt. Taigi apie jokį konkretų darbą negali būti ir kalbos. Kitaip nei užprogramuota stagnacija to nepavadinsi. Arba, anot nepamirštamojo Michailo Sergejevičiaus Gorbačiovo, „zastojumi“. Aišku, šis „zastojus“ ne brežnevinis, o brazauskinis, bet skirtumai nedideli.

„XXI amžiaus“
redakcija išleido
2005 metų katalikų
kalendorių.
Jo kaina priklauso
nuo perkamų
egzempliorių
skaičiaus:

1 – 10 egz. – 50 ct,
11 – 100 egz. – 45 ct,
101 – 1000 egz. – 40 ct,
1001 – 3000 egz. – 35 ct.

Kviečiame įsigyti!

„Vienuolynų steigimas“

Leidykla „Naujasis amžius“ 1000 egzempliorių tiražu išleido Šv. Jėzaus Teresės Avilietės knygą „Vienuolynų steigimas“. Tai biografinis veikalas, kuriame aprašoma pirmųjų basųjų karmelitų vienuolynų steigimas. Knygoje šv. Jėzaus Teresė primena, kaip kilo mintis pradėti karmelitų ordino reformą. Nuosekliai ir plačiai aprašoma, kaip Ispanijoje XVI amžiuje buvo steigiami pirmieji basųjų karmelitų – vyrų ir moterų – vienuolynai, su kokiomis sunkiai įveikiamomis kliūtimis teko susidurti jų steigėjams. Kartu pateikiama daug dvasinio pobūdžio patarimų vienuolynų vyresniosioms ir kitoms seserims. Tai Šventosios penkiolikos metų darbo istorija, kurioje daug aukų ir vargų, istorija sielos, kupinos didvyriškumo ir nepalyginamo pasiaukojimo.

„Vienuolynų steigimo” knyga pirmą kartą išspausdinta 1610 metais Briuselyje, pasirūpinus garbiajai motinai Jėzaus Onai, kuri tuomet buvo Briuselio vienuolyno vyresnioji, kartu su tėvu Jeronimu Grasianu. „Vienuolynų steigimas” yra vertingiausias ir literatūriniu atžvilgiu tobuliausias veikalas tarp visų šv. Teresės raštų. Atskirų vienuolynų steigimo aprašymai yra žaviai paprasti, gyvi, šnekučiavimo tonas kupinas natūralaus žavumo. Čia aiškiai pasirodo laisvas, savitas Teresės stilius, švelnūs, apsvarstyti posakiai, nuosaikus ir blaivus vaizdų parinkimas, kuo pasižymi didžiųjų klasikų darbai. Kartu tai yra puikus istorijos kūrimo darbas!

Priede įdėta knygos vertėjos Vynmedžio Šakelės (Motinos Augustinos – Onos Galdikaitės) biografija.

Tikimės, kad Šventosios kartą ištarti žodžiai „Ateis laikas, kai ši knyga bus skaitoma su dideliu susidomėjimu“ ras atgarsį ir mūsų dienų skaitytojų širdyse.

Knyga siunčiant paštu kainuoja 16 Lt. Norėdami įsigyti knygą, išsiųskite pašto perlaidą adresu: Kazimierui Olišauskui, „XXI amžiaus“ redakcija, a.d. 211, LT - 44003 Kaunas - C, kitoje perlaidos lapelio pusėje nurodydami, už kokią knygą pinigus siunčiate. Gavę perlaidą, knygą išsiųsime paštu.Redakcijoje knygą galima įsigyti pigiau.