Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Aš esu su jumis per visas dienas

Brangūs Broliai ir Seserys,

vaikai svajoja apie Kalėdas ištisus metus, ir bent išsyk po vasaros atostogų ima klausinėti, kiek laiko iki jų dar liko. Nė neprasidėjus Adventui jau matyti išorinių šventinės ruošos ženklų. Kaip kas supranta, kaip kas įstengia, laukia tos svarbios dienos. Ir ji pagaliau ateina, įžengia į kiekvienus namus. Nes Kalėdų žvaigždė sužiba tiek virš prabangių rūmų, tiek virš paprastų kaimo stogų. Deja, ne visus per šventinę vakarienę apsupa brangių, artimų žmonių veidai ir pasitinka jaukiai papuoštas stalas. Tačiau skirtumas, apie kurį mąstau per šias Kalėdas, – ne vienišųjų ir šeimos žmonių, ne varguolių ir turtingesniųjų skirtumas.

Atraskite džiaugsmo šaltinį
Viešpaties Žodyje

Telšių vyskupo kalėdinis sveikinimas

Mieli Telšių vyskupijos tikintieji,

Sveikiname sulaukus Kristaus Gimimo švenčių! Kai gamtoje šalta ir niūru, kai žemėn ateina ilgiausia ir tamsiausia naktis, Viešpats per savo įkurtą Bažnyčią dovanoja džiugią ir šviesią Kalėdų žinią. Bažnyčia, mes, jos Ganytojai Vyskupai, su džiaugsmu kartojame prieš 2000 metų tokią tamsią naktį Betliejaus laukuose nakvojusiems piemenims Angelo ištartus žodžius: „Skelbiu jums didį džiaugsmą… Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.

Ypatinga naktis

Šiaulių vyskupo sveikinimas

Besibaigiant metams, gruodžio 24–osios vakarą, visa Lietuva susėda prie švento Kūčių stalo. Kad galėtų pabūti drauge ir pasidalyti sulaužyta nerauginta duona susitaikymo, atleidimo, geravališkumo ženklan. Tą naktį bažnyčiose susirinkę tikintieji vieni kitiems iš naujo paskelbia apie didį džiaugsmą: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose” (Lk 2, 10 – 12).

Lietuvos Vyskupų Konferencijoje

2004 m. gruodžio 9 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje vykusiame Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenariniame posėdyje dalyvavo visų Lietuvos vyskupijų ordinarai ir augziliarai, išskyrus sergantį Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką, taip pat vyskupai emeritai Vladas Michelevičius ir Juozas Žemaitis.

Posėdžio pradžioje vyskupai pasirašė sveikinimo laišką pirmajam po Nepriklausomybės atkūrimo apaštališkajam nuncijui Lietuvoje arkiv. Justo Mullor Garcia, kuriame pasveikino jį auksinio kunigystės jubiliejaus proga.

Kalėdas švęskime prasmingai
ir su džiaugsmu

Yra talentingų skulptorių, kurie paima didžiulį akmens luitą ir iš jo iškala gražų kūrinį. Jis išlieka tūkstančius metų, nes yra patvarus, padarytas iš vieno gabalo. Kiti meniški žmonės sukuria paveikslą – mozaiką iš mažų spalvotų akmenėlių. Paima įvairių spalvų akmenis, juos sudaužo ir mažus gabalėlius atitinkamai sudėlioja. Po to suklijuoja ir gauna vadinamąją mozaiką. Ji nėra patvari, per ilgesnį laiką atsiklijuoja ir išvyra.

Rimtai ir ne visai apie šv. Kalėdas

Pokalbis su humanitarinių mokslų daktaru,
istoriku ir politologu doc. Antanu Kulakausku

Doc. dr. Antanas Kulakauskas Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Kaip manote, kuris Lietuvos istorijos tarpsnis buvo palankiausias švęsti Kalėdas, turint omenyje jų tikrąją dvasią?

Kaip istorikas, negaliu tiksliai pasakyti. Akivaizdu, kad sovietmetis nebuvo palankiausias metas laisvai švęsti Kalėdas, o ar dabar, ar ankstesnės nepriklausomybės laikais — tai turėtų būti atskiras tyrinėjimas. Antra vertus, dabar palankesnės sąlygos. Išoriškai, savame pasaulyje tai yra tam tikra tradicija, o viešumoje — apskritai komercinis pradas. Tačiau taip yra visame pasaulyje, o dvasia — individualus dalykas. Dabar niekas netrukdo švęsti, bet visada yra tam tikri mados dalykai arba tam tikras, visuomenėje vyraujantis stereotipas, kurį mažai kas laužo. Mažai kas nori išsiskirti.

Atsiveja blizgučiai

Vis dar neįprantame prie per ankstyvo Kalėdų šventimo. Gatvėse nėra Advento: ten puoštis pradedama ne tik Kalėdų nesulaukus, bet net Adventui gerai neprasidėjus. Prie to jau beveik pripratome. Gatvė yra gatvė, ir jai neprivalomas sakralumas. Kad pastaruoju metu gatvė įžengė į šventorių – dar būtų pakenčiama, bet jau ir į bažnyčią – tada darosi nejauku. Gatviški blizgučiai, žalios ir sidabro spalvos dirbtinės eglės ir burbuliukai – iki pat altoriaus. Tai yra blogai. Gerai, kad nors pasiekus altorių aplinka nurimsta, ir presbiterijoje dar viskas kaip bažnyčioje per Adventą. Tie, kuriuos blaško blizgučiai, gali eiti arčiau altoriaus ir ten susirasti padorų sakralios erdvės kampelį.