Ypatinga naktis
Šiaulių vyskupo sveikinimas
Besibaigiant metams, gruodžio 24osios vakarą, visa Lietuva susėda prie švento Kūčių stalo. Kad galėtų pabūti drauge ir pasidalyti sulaužyta nerauginta duona susitaikymo, atleidimo, geravališkumo ženklan. Tą naktį bažnyčiose susirinkę tikintieji vieni kitiems iš naujo paskelbia apie didį džiaugsmą: Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose (Lk 2, 10 12).
Lietuvių genijus negalėjo gražiau apgiedoti Kalėdų:
Tyliąją naktį
Balsas sugaudė.
Piemenys, kelkit,
Dievas užgimė!
Tyliąją naktį
Tūkstantmečiai praėjo nuo tos nakties, taip labai panašios į kiekvieną mūsų naktį, kupinos ramybės, visai kūrinijai dovanojančios poilsį. Tačiau ta naktis milijonams žmonių visame pasaulyje yra ypatinga naktis Dievo gimimo žmogumi naktis. Vis klausiu savęs: kodėl Dievas pasirinko naktį ateiti į mūsų žemę? Kodėl Jo atėjimas buvo toks paprastas, toks, kaip kiekvieno iš mūsų? Kodėl Jo atėjimas buvo toks tylus, koks kūdikio gimimas būna tolimame kaime ir dar tvarte?
Pačiame Advento viduryje, gruodžio 14ąją, minėjome Bažnyčios mokytoją kunigą šv. Kryžiaus Joną. Jis tegul atskleidžia mums Kalėdų nakties tylos prasmę:
Tyla yra romumas:
kai neatsakai į įžeidimus, kai nereklamuoji savo teisių, kai palieki Dievui savo apgynimą ir savo garbę!
Tyla yra taurumas:
kai nepasakoji apie savo brolių ir seserų nuodėmes,
kai atleidi, nesiknaisiodamas po praeitį, kai nesmerki, bet užtari
širdyje.
Tyla yra kantrumas:
kai kenti nedejuodamas, kai neieškai žmogiškos
užuojautos, kai kantriai lauki, kad pasėta sėkla ramiai dygtų žemėje.
Tyla yra nuolankumas:
kai nekalbi, leisdamas pasireikšti broliams
ir seserims, kai naudojiesi visomis Dievo dovanomis, kai nebijai,
jog tavo veikla bus blogai suvokiama, kai neliūdi, jei tavo pasiekimų
garbė priskiriama kitiems.
Tyla yra tikėjimas:
kai tyli, pripažindamas, jog veikia Dievas,
kai atsisakai pasaulio triukšmo, kad liktum Dievo artumoje, kai
neieškai žmonių supratimo, nes tau gana, kad tave pažįsta Dievas.
Tyla yra išmintingumas:
kai atsimeni, jog turėsime duoti apyskaitą
už kiekvieną nenaudingą žodį, kai neužmiršti, jog Šėtonas laukia
kiekvieno neprotingo tavo žodžio, kad galėtų tau pakenkti ir nužudyti
tave.
Pagaliau, tyla yra adoracija:
kai apkabini savo kryžių, neklausdamas, kodėl
jis tau skirtas, bet giliai širdyje suvoki, kad tai vienintelis
teisingas kelias.
Šiuose šv. Kryžiaus Jono pamokymuose matau visą
Evangeliją, kurią paprastais žodžiais paskelbė Jis, užgimęs Betliejaus
nakties tyloje ir ramybėje. Šitais Džiugiosios Naujienos žodžiais
susižavėję krikščionys du tūkstantmečius kursto pasaulio ateities
viltį.
Nuoširdžiai linkiu jums, mielieji Šiaulių vyskupijos žmonės, kad persiimtume šventųjų Kalėdų nakties tylos ir ramybės pamokymais. Kad šitaip, Dievui padedant, keistume pasaulį, pradėdami nuo savo širdies, nuo savo namų, nuo savo darbų, nuo savo svajonių.
Prasmingų Kristaus Užgimimo švenčių, Dievo palaimintų Naujųjų metų!
Iš širdies visus jus laiminu
Eugenijus BARTULIS,
Šiaulių vyskupas
© 2004 "XXI amžius"
|