Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Oligarchinės šventinės dovanėlės

Petras KATINAS

Velnio avinėliai Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Premjeras, pristatydamas ministerijų personalams naujus ministrus, pabrėžė, kad naujokams tikrai prireiks pusės metų susipažinti su žmonėmis, ministerijų funkcijomis ir kt. Taigi apie jokį konkretų darbą negali būti ir kalbos. Kitaip nei užprogramuota stagnacija to nepavadinsi. Arba, anot nepamirštamojo Michailo Sergejevičiaus Gorbačiovo, „zastojumi“. Aišku, šis „zastojus“ ne brežnevinis, o brazauskinis, bet skirtumai nedideli.

Tiesa, tik vienas naujasis kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas iškart kibo į darbus. Nors, sprendžiant iš jo atsakymų į Seimo narių klausimus, apie tą kultūrą jis mažai ką tenutuokia. V.Prudnikovas pirmiausia griebė jautį už ragų ir užsipuolė jau seniai visų „neišsižadėjusių principų“ nemėgstamą nacionalinį radiją ir televiziją. Tiksliau, LRT vadovybę ir LRT tarybą. Ne jis pirmas ir ne paskutinis. Prisiminkime, kaip anos kadencijos Seime su tokiais projektais blaškėsi R.Pakso vėliavnešys, dabar europarlamentaras R.Pavilionis. V.Prudnikovas pareiškė, kad svarbiausias uždavinys atsisėdus į kultūros ministro kėdę bus pakeisti LRT tarybos formavimo principus. Aišku, ne V.Prudnikovas vienas tai sugalvojo. Žinant grupuotės, kuriai jis priklauso, hierarchiją ir besąlygišką paklusnumą vadui, vargu ar be to vado pritarimo bei iniciatyvos jis galėjo padaryti tokį pareiškimą. Tą pripažino ir pats vadas ūkio ministras, pareiškęs, jog nebūtų nieko prieš, jeigu dabartinė LRT vadovybė ir taryba būtų išvaikyta ir taptų tokia, kaip dabar, pavyzdžiui, yra Kėdainių televizija. Ta proga galima priminti, kad V.Prudnikovui ir kitiems Ministrų kabineto naujokams, visų pirma pasijutusiam Lietuvos generalgubernatoriumi rusų oligarchui, reikėtų pirmiausia bent jau perskaityti Lietuvos Konstituciją. Tuo labiau kad oligarchas nuolat akcentuoja esąs didelis valstybininkas. O Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kas formuoja LRT tarybą ir vadovybę. Tikriausiai naujasis kultūros ministras ir jo partinis viršininkas ne patys tai sugalvojo. Jie turi labai gerą pavyzdį iš savo „motušės“. Mat jų mylima Rusijos Valstybės Dūma nusprendė prispausti ne tik vietinius, vis dar išdrįstančius pasakyti tiesą apie įvykius bei juos komentuoti ne taip, kaip pageidauja Kremlius ir jo valdovas, bet ir užsienio žurnalistus, akredituotus Maskvoje. Jie bus deportuoti iš Rusijos, jeigu rašys nepalankiai apie šią šalį. Įdomu, kur ketina deportuoti lietuvių žurnalistus V.Prudnikovas ir V.Uspaskichas. Į Lukiškes, o gal į Sibirą ar Archangelsko guberniją?

Dėl šio pernelyg didelio uolumo kultūros ministrui drįso papriekaištauti net Premjeras, pareiškęs, kad LRT - ne jo veiklos sritis. O Seimo Pirmininkas patarė ministrams ir kitiems valdančiosios koalicijos veikėjams atsargiau reikšti viešai savo mintis. Suprask, viskas turi būti daroma tyliai, „po kilimu“, kaip įprasta. Na, o visuomenė? Argi kam svarbi jos nuomonė! Juk jau „prabalsavo“ ir dabar ketverius metus privalo kantriai nešti nomenklatūrininkų ir oligarchinių klanų jungą. Tiesa, Seimo Pirmininkas, patardamas ministrams būti atsargesniems, turėjo galvoje ne tik kultūros ministrą, bet kur kas svarbesnį asmenį – finansų ministrą A.Butkevičių, viešais prabilusį apie naujų mokesčių įvedimą. Kad jie bus įvesti, neabejoja ir Seimo pirmininkas A.Paulauskas, tačiau kam kalbėti apie tai iš anksto. Juk tada niekais nueis visa „socialinių rūpintojėlių“ demagogija, jau nekalbant apie Kėdainių oligarcho žadėtą rojų sumažinant mokesčius už šildymą ir kitus kasdienius dalykus. Viskas jau iš karto, anot liaudies išminties, nuėjo šuniui ant uodegos. Nereikėjo laukti nei 11, nei 111, nei 1111 dienų.

O dėl šios Seimo Pirmininko notacijos, tai niekas į ją nekreips dėmesio. Jau ir dabar nekreipia. Štai dalydamiesi apskritis socialdemokratai ir „darbiečiai“ socialliberalams nedavė nė vienos.

Oligarchui dabar labiausiai rūpi perimti visą valdžią nuo viršaus iki apačios. Pokiliminės grumtynės su socialdemokratais vyko ne tik dėl viceministrų, bet ir dėl apskričių viršininkų postų. Suvokęs, kad Premjerą laiko savo kišenėje, V.Uspaskichas visus ministrus, viceministrus, apskričių viršininkus nori padaryti tokiomis klusniomis marionetėmis kaip V.Muntianas.

Atrodo, kad svarbiausias aukšto posto gavimo kriterijus – ne tiek padlaižiavimas naujajam gelbėtojui, kiek tuomečio Leningrado aukštosios partinės mokyklos diplomas. Jeigu suskaičiuotume dabartiniame Seime visus tuos partinius mokslus baigusius partinius – ūkinius aktyvistus, tai susidarytų, ko gero, pati didžiausia frakcija. Ir visi šie partiniai mokslinčiai nori posto. Tad kad ir kaip suktume galvas, steigiant vis naujas valdininkų pareigybes, vietos visiems vis tiek neužteks.

Gerai dar būtų, kad, be „darbiečių“ ir socialdemokratų, savo vis didėjančio apetito nereikštų „gintarinė ledi“. Ir visai nesvarbu, kad ji turi Seime tik dvylika trylika mandatų. Su naująja žemės ūkio ministre skaitosi netgi naujasis Lietuvos valdovas. Ir kaip nesiskaitys, jeigu ji Maskvoje turi netgi galingesnių užtarėjų nei ūkio ministras ir Premjeras ar R.Paksas kartu sudėjus. Besipjaunantys dėl postų nomenklatūrininkai ir oligarchai prieš Kalėdas gavo atokvėpį ir gardžiai pasišaipė iš Vakarų politikų, konkrečiai, iš atsistatydinusio Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministro Deivido Blanketo, geriausio premjero Tonio Bleiro bendražygio. Iš tiesų mūsų „gelbėtojams“ visiškai nesuvokiamas dalykas, kaip galėjo tokio rango politikas atsistatydinti dėl tokios smulkmenos kaip vizos parūpinimas savo buvusios meilužės vaiko auklei. Juk mūsų išrinktiesiems galvoje netelpa, kad laisvajame pasaulyje vis dar galioja moralės ir padorumo reikalavimai, jau nekalbant apie besąlyginį įstatymų laikymąsi. Štai dar nespėję sušilti kojų Seime naujieji parlamentarai jau spjauna į įstatymus. Net nekalbant apie padorumą, nes tokios sąvokos jiems išvis neegzistuoja. Štai „valstietis“ Žemės ūkio rūmų vadas Jonas Ramonas nė už ką nenori palikti šio pelningo lovio ir neatsisakė šių pareigų, pareiškęs, kad imąs ketveriems metams nemokamas atostogas! Paksininkų frakcijos narė Aldona Balsienė taip pat nori vadovauti nežinia kieno įkurtai profesinei sąjungai „Solidarumas“. Galima suminėti daugybę panašių pavyzdžių, kai Seimo nariai pluša įvairiose verslo institucijose, jau nekalbant apie vadinamąsias visuomenines organizacijas. Ypač jie pamėgo vadovauti sporto federacijoms. Antai dar vienas „profsąjungų“ lyderis A.Sysas vadovauja Orientavimosi sporto federacijai, o žemės ūkio ministrė K.Prunskienė – tiesiog sporto universalė, nes yra Lietuvos moterų futbolo asociacijos ir Baltijos moterų krepšinio lygos prezidentė. Viena trijosiose asmenyse! Taigi neaišku, kam skirs savo veiklos prioritetus – žemės ūkiui ar Visagino ir kitų Lietuvos rusų „gynimui“ nežinia nuo ko, spardys futbolą ar dar užsiims kokia nors veikla. Bet greičiausiai naujoji žemės ūkio ministrė griebsis ne šiam postui būdingų reikalų, bet Ignalinos AE „gelbėjimo“. Tą ji jau daro. Kaip, beje, ir anksčiau, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Juk ne be reikalo rusų laikraščiuose spausdinamos nuotraukos, kuriose K.Prunskienė fotografuojasi su Ignalinos atominės elektrinės bosu V.Ševaldinu, taip pat su Rusijos ambasadoriumi B.Cepovu linksmai švenčia Kauno rusų centro jubiliejų.

Artėjant Naujiesiems metams, valdančioji nomenklatūrinė-oligarchinė (jeigu nepasakytume dar blogiau) dauguma, kaip ir dera, pateikė tautai naujų dovanėlių. Pirmiausia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė siūlymui šiek tiek padidinti varganas valstybines pensijas Sausio 13-osios aukoms ir jų artimiesiems. Prieš šį pasiūlymą vieningai balsavo „darbo žmonių gynėjas“ ir šio komiteto pirmininkas A.Sysas bei trys komiteto nariai – Darbo partijos atstovai. Esą 800 tūkst. litų, numatytų tam reikalui, pernelyg didelė suma, kuri būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui. Tuo tarpu jau numatyti padidinti atlyginimus ir visokias išmokas valdžios biurokratiniam aparatui daugiau kaip 113 mln. litų (!) – vieni niekai. Vien Vyriausybės kanceliarijai vietoje pernai skirtų 16 mln. litų, o „patikslinus“ biudžetą – 17 mln. šiemet jau buvo 27 milijonai. 2005-aisiais ši „kukli“ suma dar padidės. Kita naujametinė dovana – skubiai rengiamas priimti naujasis Archyvų įstatymas. Pagal jį, dabar visuomenė faktiškai negalės kaišioti nosies, kur nereikia, ir nebesiraus pirmiausia KGB archyvuose. Galima neabejoti, jog tik todėl ir buvo sugalvotas tas įstatymas, kad kagėbistai galėtų netrukdomi užimti bet kokius valdžios postus. Tiesą sakant, ir dabar tam jokių kliūčių beveik nėra. Juk Valstybės saugumo departamento viršininkas vis tiek jokių įrodymų neras. Tą patvirtino Seimo vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto pirmininko A.Pekeliūno atvejis, kai pastarojo kagėbizmas lenda per visus plyšius, nors VSD neranda „sąmoningo bendradarbiavimo“ su KGB įrodymų. O apskritai brukamas naujasis Archyvų įstatymas tėra atkapstytas stalinizmo reliktas.

Kokių dar dovanėlių sulauksime?

© 2004 "XXI amžius"