|
Užmirštas tragiško likimo karo lakūnas
Pernai jam būtų sukakę 90 metų. Tačiau šio jubiliejaus aviacijos leitenantas lakūnas Antanas Masiulis nesulaukė. Jau 62 metai, kai jo palaikai ilsisi kažkur Karagandos krašte, vieno sovietinių gulago teritorijoje...
A.Masiulis gimė 1914 metais tuometės Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Netikiškių kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. 1926 metais, baigęs Duokiškio pradžios mokyklą, jis įstojo į Rokiškio gimnaziją, kurią baigė 1934-aisiais. Jaunuolis nuo mažų dienų domėjosi Lietuvos kariuomenės istorija, žavėjosi kariais, jų gebėjimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. Ypač Antaną traukė aviacija. Masiuliai buvo šviesūs, apsiskaitę žmonės, tikri Lietuvos patriotai, todėl neprieštaravo, kad jų sūnus Antanas taptų karininku. 1936-aisiais, baigęs Lietuvos karo mokyklą, jis įstojo į Aukštuosius karo aviacijos karininkų kursus, kuriuos po vienerių metų baigė ir įgijo antrojo rango karo lakūno kvalifikaciją. Teko skraidyti žvalgybos lėktuvais 6-ojoje eskadrilėje Kaune. 1938 metais įsteigus žvalgybos grupę Panevėžyje, 6-oji eskadrilė buvo perkelta į Pajuosčio aerodromą. Čia A.Masiuliui ir kitiems jo kolegoms teko skraidyti moderniausiais to meto lėktuvais ANBO-41. Kai 1940-ųjų spalį Lietuvos aviacijos eskadrilės buvo išformuotos, šios karinės struktūros panaikintos, karo lakūnai demobilizuoti, karo lakūno ltn. A.Masiulio paslaugų irgi nebereikėjo. Jis po demobilizacijos liko gyventi Panevėžyje. Čia įsitraukė į Lietuvos gelbėjimo komiteto veiklą, todėl 1941 metų vasarį buvo areštuotas ir apkaltintas antisovietine veikla. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui A.Masiulis išvežtas į Kazachstaną ir buvo laikomas Petropavlovsko kalėjime. Jis, kaip ir daugelis Lietuvos kariuomenės karininkų, buvo nuteistas aukščiausia mirties bausme sušaudant. Tačiau jį vežant į Kazachstaną, apgyvendinant laikinai įvairiuose kalėjimuose, dingo dokumentai, ir mirties nuosprendis nebuvo įvykdytas. Iš Petropavlovsko kalėjimo A.Masiulis po kurio laiko buvo perkeltas į Karagandos sritį, kur kentė alkį, šaltį, nežmoniškas gyvenimo ir darbo sąlygas ten veikiančiuose gulaguose. Sunkūs darbai, badas pakirto energingo, sportiškos išvaizdos, stipraus buvusio karo lakūno sveikatą, jis išseko, susirgo ir 1942 m.birželio 17 d. mirė. Ten, Karagandos srityje, aviacijos leitenantas A.Masiulis buvo palaidotas.
Praėjus daugiau kaip trisdešimt metų nuo beprasmiškos nekaltai nuteisto karininko mirties, 1973-iaisiais, Kazachijos SSR KGB A.Masiulį reabilitavo.
Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Netikiškių kaimo žmonės gal net nežino, kokį žymų žmogų, lietuvių tautos patriotą išaugino jų kraštas. Šio žmogaus pavardė nebuvo minima enciklopedijose, žinynuose, kurie sovietmečiu buvo prieinami kiekvienam mirtingajam. Nedaug galima rasti žinių apie karo lakūną A.Masiulį ir dabar.
Buvęs ilgametis Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) docentas, chemijos mokslų daktaras Feliksas Staniulis, gimęs ir augęs kaimyniniame su Netikiškiais Degsnių kaime, pažinojęs A.Masiulį , parašė apybraižą, kurią padovanojo Svėdasų krašto muziejui. Būtų įdomu sužinoti ir daugiau faktų apie kol kas primiršto tragiško likimo lakūno gyvenimą.
Vytautas BAGDONAS
© 2004 "XXI amžius"
|