Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija ir dabartis
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Literatūra
Nuomonės
Susitikimai
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Ir pakyla apmirusi siela...

Kauno moterys kūrėjos Maironio svetainėje 2004-ųjų gruodį Zenono BALTRUŠIO nuotrauka

Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko dvyliktasis moterų kūrybos vakaras, kurį daugiau nei po pusės amžiaus 1995-ųjų gruodį atgaivino muziejaus vadovė Aldona Ruseckaitė.

Pirmasis moterų literatūros vakaras, kurį organizavo studentės ateitininkės, įvyko 1930-ųjų gruodžio 7 d. Ateitininkų rūmų salėje, Laisvės alėjoje. Jis turėjo didžiulį pasisekimą - tada savo kūrybą skaitė 27-us metus ką tik pradėjusi Salomėja Nėris, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Nelė Mazalaitė, Gražina Tulauskaitė, Bronė Buivydaitė, Petronėlė Orintaitė, Alė Sidabraitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tikras to meto gražiasielių kuriančių moterų žvaigždynas. Vakarą pradėjusi garsiojo dailininko našlė S.Kymantaitė-Čiurlionienė iškėlė amžinuosius moterų kūrybos klausimus: kokia moterų kūryba Lietuvoje, ką gali reikšti pasakymas „moterys ir literatūra“? Įdomu, kad moterų kūrybos tą vakarą klausėsi garsūs rašytojai - vyrai: Vaižgantas, Vincas Krėvė, A.Vienuolis-Žukauskas, Petras Vaičiūnas, A.Herbačiauskas, kunigas ir poetas Mykolas Vaitkus...

Tautodailininkų gretos gausėja

Danutė Vaskelaitė po daugelio metų savo darbus ir kūrybą patikėjo kraštiečiams

Advento laikotarpiu tautodailininkai tradiciškai rengia parodas. Ukmergės kultūros skyriaus vedėjas Julius Zareckas pasidžiaugė, jog šios gražios tradicijos nenunyksta, o šiais metais savo darbus pristatė net dvylika tautodailininkų. Kraštotyros muziejaus direktorė V.Sakolnikienė pasveikino susirinkusiuosius su artėjančiomis šventėmis bei palinkėjo kūrybinės sekmės. Muziejų šį kartą papuošė net 137 darbai, kuriuos pristatė 31 autorius.Tautodailininkų sąjungos pirmininkas Rimas Zinkevičius paprašė visus tylos minute pagerbti Amžinybėn iškeliavusius pirmuosius šios sąjungos veteranus – S.Baškauskienę, I.Kvieską. Susirinkusieji klausėsi Ievos Bujokaitės fortepionu atliekamų kūrinių, žiūrėjo videofilmus apie Rokiškio drožėjų stovyklą ir R.Zinkevičiaus Rūpintojėlio skulptūros atidengimo ceremoniją Vengrijoje.

Priminė krašto istoriją ir garsius žmones

Scena iš Pasvalio krašto muziejaus teatro spektaklio „Kilkime ir aukime“

Baigėsi Utenos tautodailininkų klubo “Svirnas”, lopšelio-darželio „Želmenėlis“ ir folkloro ansamblio „Kupolytė“ bendradarbiavimo projektas, pagal kurį Utenos rajono tautodailininkai savo amato paslapčių ugdymo mokė įstaigos darbuotojas bei, dalyvaudami įvairiuose bendruose renginiuose, patys plačiau sužinojo apie liaudies papročius, tradicijas, kultūrinį paveldą.

Atmintis įamžinta kūryboje

Prie Viktoro Lukošiūno ir jo sūnaus devynmečio Domuko portretų eksponuojami jų paveikslai

Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta prieš metus žuvusių Varėnos ,,Ryto“ vidurinės mokyklos dailės mokytojo Viktoro Lukošiūno ir jo sūnaus devynmečio Domuko kūrybos darbų paroda ,,Negęstanti žmogaus širdis“.

Šių tapybos darbų autorių išėjimas Amžinybėn skaudžiai užgavo jautriausias sielos stygas artimiesiems, draugams, kolegoms, juos pažinojusiems. Su šiomis netektimis atsivėrusią begalinę tuštumą bent truputėlį užpildo likę jų kūrybiniai darbai, kuriuose galima įžvelgti gyvenimo prasmę simbolizuojančių motyvų. Darbštų ir kilniaširdį mokytoją Viktorą primins mokyklos sienas puošiančios freskos ir jo mokinių paveikslai, mokinį Domą – jo gyvybingumas ir smalsumas.

Nuotraukose – amžinasis gamtos grožis

Klinikos administratorė Greta Kupčinskienė, Feliksas Kerpauskas, dr. Mindaugas Kliučinskas, Romualdas Rakauskas ir F.Kepausko kraštietė gyd. Jūratė Monika Kiesylytė

Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos antrojo aukšto fojė veikia fotomenininko Felikso Kerpausko darbų paroda. „Gamtos peizažai kalba patys už save“, – sakė menininkas, paprašytas papasakoti apie parodą. Fotografas F.Kerpauskas gimė Tverų miestelyje, Žemaitijoje. Dirbo mokytoju, korespondentu, radijo žurnalistu, muziejaus fotografu Skuode, Priekulėje, Kelmėje, Telšiuose, Kaune, 30 metų buvo Kauno J.Dobkevičiaus vidurinės mokyklos muzikos mokytojas. 1987 metais priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą. Nuo 1999-ųjų save vadina laisvu menininku (išėjo į pensiją). F.Kerpauskas sako, kad pagrindinis variklis, verčiantis visais metų laikais daugybę kilometrų vaikščioti Lietuvos laukais, upių ir ežerų pakrantėmis, yra meilė gamtai, jos grožiui ir noras tuo grožiu pasidalyti su kitais. Didžiąją F.Kerpausko fotografijų dalį sudaro peizažai.

Raskila, raskilėlė

Nuo sovietmečio svetimkūniais apkaišytuose Kėdainiuose susibėgo kėdainiškių sukviestos raskilos ir rasakilos – dainuojantys ir grojantys sambūriai, pasirinkę sau šitos kuklios pievų žolelės vardą. (Kas vadina lietuvius nesvetingais, netolerantiškais ar net keistu vardu – nacionalistais, galima būtų spjauti delnan: viena netoli kitos Kėdainiuose stovi bažnyčia, reformatų kirchė, cerkvė ir buvusi sinagoga. Taigi per savo toleranciją ir kentėjom nuo svetingai priimtų ar įsibrovusių svetimšalių, ir patys jų buvome tremiami arba nuo jų buvome priversti bėgti.)

Muziejininkės premijos

2004 metams besibaigiant Anykščių rajono kultūros taryba išrinko naujus kandidatus tradicinei kultūrinei ilgametės anykštėnės muziejininkės Teresės Mikeliūnaitės (1928-1984) premijai gauti, o Anykščių rajono taryba paskyrė šias premijas.