Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija ir dabartis
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Literatūra
Nuomonės
Susitikimai
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Žvelkime į ateitį, gyvenkime šia diena, negąsdinami praeities šmėklų

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus teigia kol kas nevertinąs naujojo Seimo bei Vyriausybės teigiamai arba neigiamai ir pabrėžia priimąs buvusiajai nomenklatūrai valdžią suteikusį rinkėjų apsisprendimą kaip įvykusį faktą. Vertindamas 2004 metus V.Adamkus interviu Eltai sakė linkįs Lietuvos žmonėms ir naujajai valdžiai daugiau teisingumo, pasitikėjimo valstybės institucijomis ir medžiaginio bei dvasinio gyvenimo pakylėjimo 2005 metais.

Praėjusių metų skandalai –
tai artėjančių permainų požymiai

Tėvynės sąjungos pirmininkas ir šios frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Po Seimo rinkimų praėjus porai mėnesių, jau galima ramiai apsvarstyti, koks bus šis Seimas. Apie vieną jos dalį – opozicinę Tėvynės sąjungos frakciją – kalbamės su Tėvynės sąjungos pirmininku ir šios frakcijos seniūnu Seime Andriumi Kubiliumi.

Dvidešimt šeši Tėvynės sąjungos frakcijos nariai Seime – tai daug ar mažai?

Viskas gyvenime yra santykiniai dalykai. Dvidešimt šeši, palyginti su dešimčia, kuriuos turėjome praėjusiame Seime, žinoma, nemažai. Bet dvidešimt šeši, palyginti su 1996 metų mūsų frakcija, kai joje buvo septyniasdešimt, tai nėra daug. Bet, esant tokiai situacijai, aš tikrai galiu pasidžiaugti, kad esame jėga, kuri gali žymiai efektyviau vykdyti konstitucinę opozicijos priedermę – Vyriausybės parlamentinę priežiūrą.

Lietuvos muzikos pasididžiavimas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Pianistė virtuozė Mūza Rubackytė Autoriaus nuotrauka

Kiekvienais metais Lietuvos muzikos pasididžiavimas arba, kaip dar vadina pasaulinio garso pianistę Mūzą Rubackytę, kultūros ambasadorė užsienyje, - vėl savo gimtajame Kaune. Per pastaruosius keletą metų, Advento metu, įžymioji pasaulio pianistė virtuozė visada koncertuoja Lietuvoje - Kaune ir Vilniuje. Šiemet menininkė į Kauną atvyko kartu su Šveicarijos dirigentu Stefanu Lano, kuris atvežė naują programą - savo naują simfoniją Nr. 3 „Eikasia“.

„Kritimas yra kaip startas pakilimui“

Skulptorius Algimantas Vytėnas nevaldo kojų, tačiau neslepia savo neįgalumo ir sako: „Tai, kas įvyko man vaikystėje, gali atsitikti bet kam ir bet kuriuo metu“

Panevėžio dailės galerijoje eksponuojami skulptoriaus Algimanto VYTĖNO mieste žinomų žmonių piešti portretai, tapyti paveikslai ir skulptūros. Paroda skirta jos autoriaus 60-mečiui. Aukštaitijos sostinėje gyvenantis menininkas mielai sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ klausimus.

Kiekviena nauja diena yra didelis džiaugsmas

60 metų jums - tai daug ar mažai?

Žmogaus amžius yra reliatyvus dalykas. Vienam gali būti 20 daug, kitam – ir 60 mažai. Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo intensyvumo, nuo jo kūrybos proceso. Yra kūrybiškų asmenybių, kurios ima ir sudega kaip meteoras. Yra ir tokių, kurie atsiskleidžia palaipsniui. O žmogaus gyvenimo masteliu 60 metų – tai, ko gero, didelis laiko tarpas. Nors, kai pats atsigręži, atrodo, labai nedaug laiko praėjo. Visai neseniai buvo mano vaikystė, tarsi vakar baigiau Dailės akademiją. Laiko sąvoka yra gana subjektyvus dalykas. Kitaip savo metus aš dabar suvokiu, kitaip juos vertinu. Gal tai kūrybinės brandos momentas?

Lietuvos sūnus, garsinantis tėvynės vardą pasaulyje

Akademikas Zigmas Zinkevičius

2005 m. sausio 4 d. Lietuvos mokslų akademija minėjo savo iškiliojo nario akademiko Zigmo Zinkevičiaus aštuoniasdešimties metų sukakties jubiliejų. Ta proga Mokslų akademijos Konferencijų salėje vyko vadinamieji Akademiniai skaitymai, jubiliatas padarys įdomų pranešimą „Iš studijų apie krikščionybės ištakas Lietuvoje: Rytų apeigų krikščionybė“. Šiandien, sausio 5-ąją, Vilniaus universiteto Baltojoje salėje bus atidaryta paroda „Akademikui Zigmui Zinkevičiui 80“.

Tautodailininkų gretos gausėja

Danutė Vaskelaitė po daugelio metų savo darbus ir kūrybą patikėjo kraštiečiams

Advento laikotarpiu tautodailininkai tradiciškai rengia parodas. Ukmergės kultūros skyriaus vedėjas Julius Zareckas pasidžiaugė, jog šios gražios tradicijos nenunyksta, o šiais metais savo darbus pristatė net dvylika tautodailininkų. Kraštotyros muziejaus direktorė V.Sakolnikienė pasveikino susirinkusiuosius su artėjančiomis šventėmis bei palinkėjo kūrybinės sekmės. Muziejų šį kartą papuošė net 137 darbai, kuriuos pristatė 31 autorius.Tautodailininkų sąjungos pirmininkas Rimas Zinkevičius paprašė visus tylos minute pagerbti Amžinybėn iškeliavusius pirmuosius šios sąjungos veteranus – S.Baškauskienę, I.Kvieską. Susirinkusieji klausėsi Ievos Bujokaitės fortepionu atliekamų kūrinių, žiūrėjo videofilmus apie Rokiškio drožėjų stovyklą ir R.Zinkevičiaus Rūpintojėlio skulptūros atidengimo ceremoniją Vengrijoje.

Ir pakyla apmirusi siela...

Kauno moterys kūrėjos Maironio svetainėje 2004-ųjų gruodį Zenono BALTRUŠIO nuotrauka

Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko dvyliktasis moterų kūrybos vakaras, kurį daugiau nei po pusės amžiaus 1995-ųjų gruodį atgaivino muziejaus vadovė Aldona Ruseckaitė.

Pirmasis moterų literatūros vakaras, kurį organizavo studentės ateitininkės, įvyko 1930-ųjų gruodžio 7 d. Ateitininkų rūmų salėje, Laisvės alėjoje. Jis turėjo didžiulį pasisekimą - tada savo kūrybą skaitė 27-us metus ką tik pradėjusi Salomėja Nėris, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Nelė Mazalaitė, Gražina Tulauskaitė, Bronė Buivydaitė, Petronėlė Orintaitė, Alė Sidabraitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tikras to meto gražiasielių kuriančių moterų žvaigždynas. Vakarą pradėjusi garsiojo dailininko našlė S.Kymantaitė-Čiurlionienė iškėlė amžinuosius moterų kūrybos klausimus: kokia moterų kūryba Lietuvoje, ką gali reikšti pasakymas „moterys ir literatūra“? Įdomu, kad moterų kūrybos tą vakarą klausėsi garsūs rašytojai - vyrai: Vaižgantas, Vincas Krėvė, A.Vienuolis-Žukauskas, Petras Vaičiūnas, A.Herbačiauskas, kunigas ir poetas Mykolas Vaitkus...

Priminė krašto istoriją ir garsius žmones

Scena iš Pasvalio krašto muziejaus teatro spektaklio „Kilkime ir aukime“

Baigėsi Utenos tautodailininkų klubo “Svirnas”, lopšelio-darželio „Želmenėlis“ ir folkloro ansamblio „Kupolytė“ bendradarbiavimo projektas, pagal kurį Utenos rajono tautodailininkai savo amato paslapčių ugdymo mokė įstaigos darbuotojas bei, dalyvaudami įvairiuose bendruose renginiuose, patys plačiau sužinojo apie liaudies papročius, tradicijas, kultūrinį paveldą.

Trilogija apie vienos gatvės gyventojus

Muziejininkė Joana Viga Čiplytė savo pomėgį rašyti vadina Dievo dovana

Panevėžio J.Miltinio vidurinėje mokykloje pristatyta Joanos Vigos Čiplytės knyga „Kaimynai. Panevėžio miesto Ramygalos gatvė. XIX a. vid.-XX. a. pab.“.

Apybraižos apie tos pačios gatvės žmones

Knygoje pasakojama apie dvylika šeimų iš Ramygalos gatvės. Pusė jų gyveno ar gyvena arčiau miesto centro, antrosios pusės įsikūrimo vieta - stovinčių malūnų rajone. Tai buvo labai skirtingų profesijų žmonės: Zenono Pranskūno ir Jono Biežio šeimos turėjo malūnus, Vaclovas Puzinas buvo banko tarnautojas, Vladas Klišmanas – Panevėžio burmistro pavaduotojas ir miesto elektrinės direktorius. Vidugirių šeimos šaknys siekia XIX a. pradžią. Minevičiai buvo atsikėlę nuo Troškūnų. Vyras, žmona ir du jų sūnūs tarnavo Kristaus Karaliaus Katedroje, čia jie nuveikė daug gerų darbų. Emilija Kazanauskaitė buvo netekėjusi. Ji visą savo gyvenimą skyrė Katedrai: siuvinėjo bažnytinius drabužius, išpuošė vyskupo K. Paltaroko sostą. Janina Inčiūrienė su savo šeima Ramygalos gatvėje pragyveno daugiau nei 40 metų. Ji tautodailininkė, puiki medžio drožėja. Panevėžietės namuose gūdžiais sovietiniais metais rasdavo šilumą kunigai.

Skaldyk ir valdyk

Petras KATINAS

Nepaisant to, kad Baltijos valstybių prezidentai oficialiai dar nepaskelbė, ar vyks į Maskvą gegužės 9 dieną minėti „didžiojo tėvynės karo“ pabaigos 60-ųjų metinių, atrodo, neišsipildys Rusijos prezidento V.Putino planas pamatyti prie Kremliaus sienų dėkingus už „išvadavimą“ Baltijos valstybių vadovus. Maskva, užsiėmusi Kijevo „oranžine revoliucija“ po savo statytinio V.Janukovičiaus pralaimėjimo, be abejonės, propagandinės atakos smaigaliu pasirinks Rygą, Taliną ir Vilnių. Tonas tam jau duotas. Rusijos laikraščiuose pasirodė politologo Nikolajaus Kabanovo publikacijos, kuriose analizuojamas šis klausimas. Pasak jo, mažai kas abejoja, kad Latvijos prezidentė Vaira-Vykė Freiberga ir Estijos prezidentas Arnoldas Riuitelis gegužės 9-ąją į Maskvą neatvažiuos. Esą jiems būtų pernelyg didelė tokio vizito politinė kaina. Mat latvių ir estų politikai, kurie jau penkiolika metų „valgo duoną“ šaukdami apie antrąją sovietinę okupaciją, neatleistų prezidentams ir gal net organizuotų apkaltą, panašiai kaip Lietuvoje buvo „susidorota“ su siekusiu normalių draugiškų santykių su Rusija R.Paksu.