|
Su žymiais žmonėmis supažindino
,,XXI amžius
Vytautas Bagdonas
Laikraštis XXI amžius praėjusių metų pabaigoje įėjo į Anykščių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir viso Anykščių krašto kultūros istoriją. Pasak bibliotekos direktoriaus Romo Kutkos, tik šio įdomaus, skandalingų istorijų nesivaikančio, seansacijų ir kriminalinių nusikaltimų neaprašinėjančio, o žmonių dorovines, moralines ir kitas gerąsias savybes iškeliančio laikraščio pagalba buvo susipažinta su puikiu rašytoju ir poetu, Nacionalinės premijos laureatu Jonu Juškaičiu, ir pirmieji šalyje anykštėnai bibliotekininkai įsigijo neįkainojamą vertybę - kraštiečio rašytojo Stepo Zobarsko rankraščius.
O buvo taip. Ne kartą XXI amžius spausdino įvairių autorių rašinius apie išeivijos rašytoją, knygų leidėją ir vertėją, lietuvybės propaguotoją S.Zobarską. Apie šį rašytoją, dėl galimų sovietinės valdžios represijų kartu su žmona Matilda ir dukrele Nijole 1944 metais pasitraukusį į Vakarus ir daugiau nebeišvydusio nei gimtosios Lietuvos, nei jam brangaus Svėdasų krašto (nuo gimtinės rašytoją skyrė geležinė uždanga), rašė korespondencijas ir šių eilučių autorius. Kadangi ne kartą teko lankytis gimtajame S.Zobarsko Pamalaišyje, kur rašytojo sodybos vietoje stovi tik neseniai pastatyta anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko sukurta medinė skulptūra, ir bendrauti su jį pažinojusiais žmonėmis, esu minėjęs savo rašiniuose kai kuriuos skaudžius faktus. Antai sodiečiai yra pasakoję, kad Zobarskų sodyboje sovietiniais metais ne kartą yra lankęsi saugumiečiai ir darę kratas. Po šių vizitų jie išsivežė daug S.Zobarsko rankraščių, knygų rankraščių, rašomąją mašinėlę, nuotraukų, žadėdami viską rašytojui perduoti. Aišku, niekas nieko jam neperdavė, o sunaikino ar pasisavino. Senieji gyventojai pamena ir pas rašytojo motiną Karoliną Zobarskienę buvusią didžiulę biblioteką, kuriai knygas sukaupė Stepas. Melioracijai griaunant pastatus, rašytojo motina prisiglaudė pas kaimynus, ten ir sulaukė gyvenimo saulėlydžio. Nežinia, kur dingo ta rašytojo sukaupta ir gimtinėje palikta biblioteka. Vietiniai gyventojai yra pasakoję, kad su S.Zobarsku daug kas palaikė ryšius, susirašinėjo, bet bijojo saugumiečių kratų, todėl nuotraukas, laiškus tiesiog sunaikino...
Po mano rašinio XXI amžiuje, tame pačiame laikraštyje 2004 m. rugpjūčio 11 d. pasirodė rašytojo ir poeto J.Juškaičio publikacija Stepo Zobarsko rankraščiai. Tuo rašiniu labai susidomėjo Anykščių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojos, kurios kasdien perverčia krūvas laikraščių ir žurnalų, rūpestingai ieškodamos publikacijų apie Anykščių kraštą. Ir štai tuomet dėmesys buvo atkreiptas į rašytojo J.Juškaičio publikaciją. Jis XXI amžiuje rašė, jog turįs S.Zobarsko rankraščių - 20 ir 10 cm dydžio raudonais viršeliais su bronziniu lankeliu 72 liniuotų lapų knygelę, kurios 45 lapai prirašyti eilėraščių, taip pat yra įrašytos kelios mintys iš filosofų ir užsienio rašytojų kūrinių, yra apmatai prozos kūrinėliui. Knygelėje - 55 S.Zobarsko eiliuoti tekstai, kai kurie skirti žmonai, dukrai, kai kurie datuoti (1930, 1933, 1942, 1943 m.). Nors toje knygelėje S.Zobarsko parašo nėra, tačiau rašytojas J.Juškaitis pagal jo autografus nustatė, kad visi tie įrašai daryti būtent S.Zobarsko ranka. Laikraštyje rašytojas J.Juškaitis pasakojo, kad tuos rankraščius jis įsigijęs 1956 metais gyvendamas Vilniuje, Tauro bendrabutyje, savo studijų metais. Tuomet atvažiavę žemesnių kursų studentai iš kažkur atsivežė ir pluoštą rašytojų rankraščių. Kadangi S.Zobarskas dar nuo vaikystės J.Juškaičio buvo mėgstamas ir mylimas rašytojas, tad tą knygutę jis ir įsigijo. Vėliau keliantis iš buto į butą, iš vienos vietos į kitą, ne vienas asmeninis J.Juškaičio daiktas yra pradingęs, o tie rankraščiai išliko. Jeigu S.Zobarskas būtų kada nors sugrįžęs į Lietuvą, pasak J.Juškaičio, tuos rankraščius jis būtų savininkui sugrąžinęs ir padaręs staigmeną. Betgi S.Zobarskas mirė 1984 metais, taip ir neišvydęs Lietuvos, atgulė amžinajam poilsiui Niujorko kapinėse.Ten ilsisi ir jo žmona bei dukra. Ketino rankraščius padovanoti S.Zobarsko paminėjimų metu jo memorialinėse vietose, tačiau tokios galimybės nebuvo, nes apie jau įvykusius renginius, skirtus S.Zobarsko atminimui, jis tik sužinodavęs po tų renginių iš publikacijų spaudoje. Todėl, kaip rašė laikraštyje XXI amžius J.Juškaitis, užbaigęs savo prisiminimus, jis ketina tuos rankraščius perduoti Lietuvos rankraštynams...
Kaip pasakojo Anykščių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė, tuomet, perskaičius tą publikaciją laikraštyje, kilo mintis susisiekti su rašytoju J.Juškaičiu ir pasikalbėti apie tuos S.Zobarsko rankraščius. Pirmiausia žinyne Kas yra kas Lietuvoje buvo išsamiai pasiskaityta apie rašytoją J.Juškaitį. Paskambinus paprašyta to S.Zobarsko rankraščio kopijos. Labai norėjome savo bibliotekoje turėti nors to rankraščio kopiją, todėl ir drįsome rašytojui paskambinti. Ir kaip buvome pradžiuginti rašytojo atsakymu, kad pirmieji tuo reikalu jam paskambino Anykščių bibliotekos darbuotojai, taigi jis bibliotekai dovanos ne kopijas, bet pačius rankraščius, prisimena savo pokalbius su rašytoju J.Juškaičiu anykštėnė A.Berezauskienė. Dar pašnekovė geru žodžiu prisimena bendravimą su Vilniaus Šv.Kazimiero (jėzuitų) bažnyčios kunigu Jonu Kastyčiu Matulioniu, SJ, kuris rūpinasi S.Zobarsko knygų leidimu, nuoširdžiai bendrauja su šio rašytojo kūrybos gerbėjais ir palaiko draugiškus ryšius su Anykščių viešąja biblioteka. Tiek su kunigu, tiek ir su rašytoju buvo susitarta organizuoti Anykščiuose S.Zobarskui skirtą renginį, kurio metu Anykščių rajono viešajai bibliotekai būtų perduoti vertingi kraštiečio rašytojo rankraščiai. Ir toks renginys buvo organizuotas lapkričio 26-ąją Anykščių koplyčioje. Į renginį, pavadintą Rašytojo Stepo Zobarsko sugrįžimas, susirinko daugybė žmonių. Į svečius atvyko ir leidyklos Žara, neseniai išleidusios S.Zobarsko knygas Ganyklų vaikai, Riestaūsio sūnus, Gandras ir gandrytė, savininkai ir leidėjai Ramutė ir Aidas Žandariai. Anykštėnai mielai pirko šios leidyklos išleistas S.Zobarsko knygas ir mielai klausėsi garbių svečių žodžių. Visi mielai klausėsi rašytojo ir poeto J.Juškaičio, kunigo J.K.Matulionio, SJ, žodžių, Anykščių A.Baranausko vidurinės mokyklos pedagogės Dangiros Nefienės minčių. Visi kuo nuoširdžiausiai atsiliepė apie S.Zobarsko kūrybą, apie jo be galo nuoširdžius, gerų pamokymų kupinus kūrinius vaikams, pasidžiaugta, kad į gyvenimą jau sugrįžo tiesa ir sugrįžo pas mus sovietmečiu niekintas, užgauliotas, persekiotas, primirštas rašytojas.
Tačiau ne vienas renginio dalyvis stebėjosi, kuo gi S.Zobarskas yra nusikaltęs laisvai ir nepriklausomai Lietuvos valstybei (tiesą sakant, tik kai kuriems šitos valstybės biurokratams), kad iki šiol bendrojo lavinimo mokyklų programose dar nėra S.Zobarsko pavardės ir jo kūrinių.
Tarp prisiminimų, apmąstymų labai tiko Anykščių muzikos mokyklos mokytojų ir moksleivių atliekami kūriniai. Bene pats įspūdingiausias ir gražiausias renginio momentas S.Zobarsko rankraščių įteikimas. Šią brangią dovaną rašytojas J.Juškaitis įteikė Anykščių viešosios bibliotekos direktoriui Romui Kutkai, o kun. J.K.Matulionis, SJ, tą dovaną apibūdino kaip aukso vertės daiktą. Ir ne vien tiktai ta raudonais viršeliais knygele - S.Zobarsko rankraščiais - biblioteka buvo pamaloninta. Rašytojas J.Juškaitis dar padovanojo savo asmeninėmis lėšomis antikvariate įsigytas S.Zobarsko knygas Mano tėviškėj (1934 m.), Arti žemės (1943 m.), Paukščio likimas (išleidimo metai nežinomi), taip pat Šaulių sąjungos leidinį 1930 - Vytauto Didžiojo metų Vasario 16, kuriame spausdinamas S.Zobarsko eilėraštis.
Taip pat jis dovanojo ir savo kūrybos knygas: straipsnių ir pokalbių knygą Lyra ant gluosnio, lyrikos rinktinę Eglė vasaros naktį, perdavė ir savo žmonos rašytojos Joanos Danutės Žilaitytės vaikams skirtas knygas: Balta gėlė ir Laimink mažuosius. S.Zobarsko kūrybinio palikimo leidimu besirūpinantis kunigas J.K.Matulionis irgi atvažiavo į renginį ne tuščiomis rankomis - jis bibliotekai dovanojo anykštėno rašytojo Jono Biliūno Rinktinius raštus, išleistus 1946 metais.
Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje lapkričio pabaigoje buvo atidaryta pirmą kartą Lietuvoje išleistos neseniai S.Zobarsko knygos Gandras ir gandrytė iliustratorės Sigitos Populaigienės iliustracijų paroda, kuri po kurio laiko iškeliaus ir į Svėdasų biblioteką, į S.Zobarsko gimtinę.
Džiaugdamiesi puikiu renginiu Anykščių viešosios bibliotekos direktorius R.Kutka ir šios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja A.Berezauskienė sakė, kad ir svečių dovanotos knygos, ir vertingi S.Zobarsko rankraščiai nedulkės kur nors spintoje paslėpti nuo visuomenės, visa tai bus prieinama skaitytojams. Ateityje galbūt atsiras galimybė iš tų rankraščių parengti ir išleisti atskirą S.Zobarsko poezijos knygą, juolab kad daugelis eilėraščių iš šio rankraščio dar niekad niekur nebuvo skelbti. Ketinama padaryti ir rankraščių kopijas - jos bus dovanotos ir Svėdasų krašto muziejui. Darysime viską, kad apie mūsų kraštietį kuo plačiau sužinotų, išgirstų visa Lietuva, kad jis būtų gerbiamas, garbinamas, vertinamas ne tik Anykščių krašte, bet ir visoje šalyje, - pabrėžė pašnekovai. Ir dar jie užsiminė, kad būtų išties puiku, jeigu būtų įsteigta S.Zobarsko premija, kurią galima būtų įteikti vaikų literatūros kūrėjams kasmet, per rašytojo gimtadienius. Tikriausiai, pasak R.Kutkos, tokį žingsnį ir turėtų žengti šio rašytojo gimtojo krašto žmonės.
Kol kas tai tik sumanymas, tik svajonė. Tačiau Anykščių bibliotekos kolektyvas yra labai kūrybingas, turintis daug idėjų ir sumanymų, tad galima tvirtai tikėti, kad bibliotekininkai parodys iniciatyvą ir dėl S.Zobarsko literatūrinės premijos steigimo...
Tai štai kodėl taip vertinamas laikraštis XXI amžius Anykščių krašte, štai dėl ko bibliotekos kolektyvas dėkojo leidėjams ir žurnalistams.
Anykščiai
© 2004 "XXI amžius"
|