Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija ir dabartis
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Literatūra
Nuomonės
Susitikimai
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Nuotraukose – amžinasis gamtos grožis

Klinikos administratorė Greta Kupčinskienė, Feliksas Kerpauskas, dr. Mindaugas Kliučinskas, Romualdas Rakauskas ir F.Kepausko kraštietė gyd. Jūratė Monika Kiesylytė

Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos antrojo aukšto fojė veikia fotomenininko Felikso Kerpausko darbų paroda. „Gamtos peizažai kalba patys už save“, – sakė menininkas, paprašytas papasakoti apie parodą. Fotografas F.Kerpauskas gimė Tverų miestelyje, Žemaitijoje. Dirbo mokytoju, korespondentu, radijo žurnalistu, muziejaus fotografu Skuode, Priekulėje, Kelmėje, Telšiuose, Kaune, 30 metų buvo Kauno J.Dobkevičiaus vidurinės mokyklos muzikos mokytojas. 1987 metais priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą. Nuo 1999-ųjų save vadina laisvu menininku (išėjo į pensiją). F.Kerpauskas sako, kad pagrindinis variklis, verčiantis visais metų laikais daugybę kilometrų vaikščioti Lietuvos laukais, upių ir ežerų pakrantėmis, yra meilė gamtai, jos grožiui ir noras tuo grožiu pasidalyti su kitais. Didžiąją F.Kerpausko fotografijų dalį sudaro peizažai.

Atidarant parodą viešėjo žinomas Lietuvos fotomenininkas Romualdas Rakauskas ir pasakojo apie jųdviejų su kolega Feliksu kūrybines keliones po Lietuvą, išvykas į atlaidus.

„Kol ieškau įdomių ir išraiškingų žmonių portretams, Feliksas fotografuoja akmenis, gamtos vaizdus, ieško gamtoje kažko, ką ne kiekviena akis pastebi. Ir randa. Rezultatas akivaizdus – jam net šventoriaus akmenys prabyla, – apie darbą pasakojo R.Rakauskas. Nepatikėsit: abu esam žemaičiai, bet labai „kietai susiimam“ (t.y. ginčijamės), kai kalba pakrypsta apie grožio sampratą, tikrąjį meną. Išduosiu paslaptį – parodos autorius F.Kerpauskas yra labai šaunus žmogus, bet „nebemadingas“, nes kuria grožį. Menas, kurį galima apibūdinti žodžiu „gražu“, mūsų dienomis mažai ką jaudina. Kažkodėl viskas apsivertė, susimaišė... Visuomenė pamėgo drastišką, chaotišką meną: kuo daugiau siaubo, skausmo, kraujo ar net anatominių dalykų – tuo meniškesnis menas. Visi negražūs dalykai šiandien vadinamame mene virsta gerais, o grožis vertinamas kaip trūkumas. Fotomenininko F.Kerpausko darbams tai nebūdinga, – žinovo akimis parodą vertino ne kartą laurus skynęs ir pripažintas fotomenininkas R.Rakauskas. – Ateina naujoji karta, kuriai tradicinio grožio ir amžiais puoselėtų vertybių nebereikia. Liūdna, jei šiandien gimstantiesiems po 30 metų nebereiks grožio...“

Fotomenininkai tiki, kad parodą pamatys būsimos bei jau esamos mamos ir širdimi, pakylėta nuotaika perduos tikrojo gamtos grožio sampratą savo mažyliams, gamtos peizažų fone akis pailsins amžinai skubantis arba tik kompiuterį matantis jaunas tėtis, laimingi vaikaičių sulaukę seneliai ir visi klinikos darbuotojai, medikai ir jų pacientai.

Džiuljeta KULVIETIENĖ

Kaunas

Autorės nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"