|
Skaldyk ir valdyk
Petras KATINAS
Nepaisant to, kad Baltijos valstybių prezidentai oficialiai dar nepaskelbė, ar vyks į Maskvą gegužės 9 dieną minėti didžiojo tėvynės karo pabaigos 60-ųjų metinių, atrodo, neišsipildys Rusijos prezidento V.Putino planas pamatyti prie Kremliaus sienų dėkingus už išvadavimą Baltijos valstybių vadovus. Maskva, užsiėmusi Kijevo oranžine revoliucija po savo statytinio V.Janukovičiaus pralaimėjimo, be abejonės, propagandinės atakos smaigaliu pasirinks Rygą, Taliną ir Vilnių. Tonas tam jau duotas. Rusijos laikraščiuose pasirodė politologo Nikolajaus Kabanovo publikacijos, kuriose analizuojamas šis klausimas. Pasak jo, mažai kas abejoja, kad Latvijos prezidentė Vaira-Vykė Freiberga ir Estijos prezidentas Arnoldas Riuitelis gegužės 9-ąją į Maskvą neatvažiuos. Esą jiems būtų pernelyg didelė tokio vizito politinė kaina. Mat latvių ir estų politikai, kurie jau penkiolika metų valgo duoną šaukdami apie antrąją sovietinę okupaciją, neatleistų prezidentams ir gal net organizuotų apkaltą, panašiai kaip Lietuvoje buvo susidorota su siekusiu normalių draugiškų santykių su Rusija R.Paksu. Taigi, Maskvos propagandininkų teigimu, V.Vykė Freiberga ir A.Riuitelis, vien tik baimindamiesi impičmento, neatvyks į Maskvą. Tačiau čia gerbiamo pono iš Estijos ir ne mažiau gerbiamos ponios iš Latvijos laukia didelis smūgis. Jie rizikuoja atsidurti visiškoje izoliacijoje Rytų Europoje. Mat didžiosios naujosios Europos Sąjungos valstybės Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis jau priėmė V.Putino kvietimą atvykti į Maskvą. Lenkų istorinės sąmonės lygis jam neleidžia elgtis kitaip, ir lenkams svarbu būti didžiųjų valstybių hitlerinės Vokietijos nugalėtojų draugijoje. Tačiau Rusijos laikraštyje Vesti segodnia, pagiriant Lenkijos prezidentą, čia pat pasišaipoma iš esą pernelyg didelio lenkų karių, dalyvavusių šturmuojant Berlyną, sureikšminimo. Tačiau svarbiausia pasinaudodamas didžiosios pergalės minėjimo iškilmėmis Maskvoje Kremlius akivaizdžiai stengiasi sukiršinti tarpusavyje Baltijos valstybes. Štai dar viena įdomi Vesti segodnia citata: Broliai lietuviai į Maskvą dabar žvelgia su viltimi. Valdui Adamkui tiesiog verkiant reikia sulaužyti ne tokį jau ploną ledą, atsiradusį Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykiuose. Tas ledas atsirado po paksogeito ir pasigirdusių šūkavimų apie Maskvos ranką. O tie šūkavimai buvo aiškiai skaitomi iš amerikietiškos špargalkės. Ir jeigu Gedimino palikuonys prisimins Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės vaidmenį istorijoje, tai Rygai ir Talinui telieka tiktai ilsėtis. Baltijos vienybę bus galima atiduoti į barikadų muziejaus saugyklas ir rodyti nebent japonų pensininkų delegacijoms.
T aigi pakankamai akivaizdu, kad dabar Kremlius, panaudodamas Lietuvą savo tikslams, siekia supriešinti Baltijos šalis. Maskvoje neslepiamas pasitenkinimas naująja Lietuvos valdžia, ypač dėl K.Prunskienės reikšmės naujojoje Lietuvos Vyriausybėje. Su ja siejamos viltys, kad nebus galutinai uždaryta Ignalinos AE. Tuo pretekstu Kremliaus kontroliuojama spauda, Dūmos deputatai staiga susirūpino Lietuvos žmonių gerove, kuri, pasirodo, neišvengiamai pablogės uždarius atominę jėgainę. Naudojami tie patys propagandiniai štampai, beveik žodis žodin kartojant K.Prunskienės retoriką. Tai yra, kad, Lietuvai uždarius Ignalinos AE, pritrūks elektros energijos, ją reikės pirkti užsienyje, o dėl to labai pabrangs maisto produktai bei kitos prekės. Pasirodo, Lietuva pati pjauna vištą, dedančią jai aukso kiaušinius
Matyt, tokio rūpesčio Lietuvos žmonių gerove vedamas ir Ignalinos AE šefo V.Ševaldino kvietimu, mūsų šalyje lankėsi kadrinis kagėbistas Vladimiras Alganovas, 1999 metais už šnipinėjimą išvytas iš Lenkijos. Dabar šis Dzeržinskio vaikaitis pasidarė dideliu energetikos specialistu ir neva jo pagrindinis rūpestis branduolinio kuro, tiekiamo į atomines jėgaines, taigi ir į Ignalinos AE, saugumas. Pasirodo, Ignalinos AE šefo V.Ševaldino prašymu, V.Alganovas dar 2002 metais gavo ilgalaikę Lietuvos vizą. Kažin ar tik jis vienas to prašė. Be to, kas gi, be Ševaldino, buvo kiti jo partneriai Lietuvoje. Tiktai juokas ima, kai, išėjus viešumon apie kadrinio Rusijos kagėbisto lankymąsi Lietuvoje, ir jį pakvietęs Ševaldinas, ir Lietuvos energijos vadovas Juozaitis ginasi net akyse jo nematę. Pripažinęs šį faktą, premjeras A.Brazauskas irgi dedasi niekuo dėtas. Bet juk visi žino, kad tokie dalykai, ypač susiję su liaudies ūkiu, be Premjero žinios nesprendžiami. Taip pat keista, kad Valstybės saugumo departamentas šio rusų šnipo neįtraukė į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nors žinojo, kad jis buvo išvytas iš Lenkijos. Kad ir kaip kalbėtume, tačiau vertėtų pasimokyti iš kaimyninės šalies, kurioje irgi tvarkosi neokomunistinė valdžia. Lenkijos teismas paskelbė nuosprendį buvusiam premjerui, kol kas dar valdančiosios buvusio komunistų partijos, pasivadinusios Demokratiniu kairiųjų aljansu, pirmininkui Juzefui Oleksiui už bendradarbiavimą su sovietiniu ir Rusijos saugumu uždraudė dešimt metų eiti valstybines pareigas. Tokie dalykai Lietuvoje išvis neįsivaizduojami.
Šiuo metu Rusijos spaudoje pasirodė straipsnių, netiesiogiai raginančių Lietuvą ir kitas Baltijos šalis sekti Suomijos pavyzdžiu. Suomija, kurią 1939-1940 metų žiemą bandė okupuoti Sovietų Sąjunga, o po karo ji turėjo mokėti Maskvai milžiniškas reparacijas, tiktai išlošė nuo to apiplėšimo, nes, pasirodo
Suomijos ekonomikos pakilimą kaip tik ir lėmė reparacijos. Todėl aiškinama, jog Suomijos prezidentui net nekyla mintis nevykti į Maskvą minėti didžiosios pergalės 60-ųjų metinių. Teigiama, kad dėl tokio elgesio Suomijai bus atitinkamai atsilyginta ir jai teks Rusijos prekių tranzito, plaukiančio per Baltijos valstybių uostus, didžioji dalis. Talino, Ventspilio ir Klaipėdos uostai gali džiovinti irklus, - piktžiūgauja viena iš maskvietiškų Pravdų. (Maskvoje išeina net trys Pravdos.) Jau minėtas N.Kabanovas, kiršindamas Baltijos šalis, pirmiausia Latvijai ir Estijai priešpastatant Lietuvą, postringauja: Kol Ryga ir Talinas įvairiuose nereikšminguose tarptautiniuose forumuose juodina Rusiją, Lenkija ir Lietuva tampa dialogo tarp ES ir NVS lokomotyvais. Priminsime: į Kijevą vyko A.Kvašnievskis su V.Adamkumi, o ne V.Vykė Freiberga ir A.Riuitelis. Paklauskite Adamkaus, jis jau yra buvęs Kremliuje ir daug ką žino. Tai jis įnešė savo indėlį griaunant išgirtąją Baltijos vienybę. Jis buvo atvykęs, kaip žinote, po savo pirmosios kadencijos išrinkimo. Ir labai operatyviai atvyko. Ne veltui amerikietis! Štai tokiomis ir panašiomis insinuacijomis Maskva griauna Baltijos vienybę, žūtbūt stengdamasi priversti Lietuvos Prezidentą atvykti į Maskvą gegužės 9-ąją.
Aišku, spaudimas prezidentui V.Adamkui vykti į Kanosą pasibarsčius galvą pelenais daromas ir pačioje Lietuvoje. Pirmiausia tai daro tie, kurie nemato jokios grėsmės, kai svarbiausius Lietuvos ekonomikos objektus perima Rusija. Tokie pragmatikai mano, kad Lietuvoje niekas nežino, ką daro Maskva, žlugdydama Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomiką. Antai ta pati Pravda džiūgauja: Rusija rado būdą prispausti savo kaimynus. Teigiama, kad Rusija, po Sovietų Sąjungos žlugimo praradusi svarbius Baltijos uostus, iš dalies tapo priklausoma nuo tranzito per juos. Atėjus į valdžią V.Putinui ir jam ėmus vykdyti naująją Rusijos užsienio politiką, padėtis, ypač santykiai su Baltijos valstybėmis, radikaliai pasikeitė. Pravda džiaugiasi, kad sukurta Baltijos vamzdynų sistema, o svarbiausia pastatyti nauji uostai Suomių įlankoje. Neslepiama pasitenkinimo, kad, pavyzdžiui, Latvijos Ventspilio uostas, nutraukus rusiškos naftos tranzitą per šį uostą, 2003 metais prarado 40 mln. dolerių, o įskaitant nuostolius dėl transportavimo vamzdynais dar 200 milijonų dolerių. Galima priminti, kad ir mūsų Klaipėdos uoste klostosi panaši situacija. Dėl diskriminacinių Rusijos taikomų vežimo tarifų 2004 metais Klaipėdos uoste krova sumažėjo daugiau nei keturiais procentais. Nuėjo šuniui ant uodegos Lietuvos Premjero ir kitų kairiųjų liaupsintas vadinamasis 2-K (Klaipėdos ir Kaliningrado uostų) projektas. Jis taip ir liko popieriuje. Buvo įkurta net pusšimtis įmonių 2-K projektui įgyvendinti. Tačiau rezultatų jokių. Rusija blokuoja Klaipėdą. Bet ir tai dar ne viskas. Didelėje nežinomybėje atsidūrė svarbaus Lietuvos ekonomikos objekto Mažeikių naftos likimas. Per Kremliaus kontroliuojamus televizijos ir radijo kanalus jau pasigirdo gąsdinimų, kas laukia Lietuvos, jeigu Mažeikių įmonė nepatiks Kremliaus nurodytam šeimininkui. Piešiamas vos ne apokaliptinis vaizdas. Esą be darbo ir pinigų liks dešimt tūkstančių Lietuvos naftininkų, biudžetas neteks didelės dalies pajamų ir t.t.
Po paskutiniųjų Rusijos prezidento V.Putino kalbų įvertinant 2004 metų rezultatus ir skelbiant Maskvos planus ateičiai, pakankamai aišku, kad Rusija tampa autoritarine, perėmusi visas sovietinio agresyvumo tradicijas, valstybe. Todėl neišvengiamai Lietuvos laukia dar didesnis politinis, o ypač ekonominis spaudimas. Keisčiausia, kad to spaudimo neįžvelgia didžiosios koalicijos lyderiai. Pirmiausia Premjeras, kuris net menkiausią užuominą apie Rusijos keliamą grėsmę priima vos ne kaip asmeninį įžeidimą.
© 2004 "XXI amžius"
|