|
Gyvenimas prie Belomoro
Ką tik išleista Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nario Stasio Gentvilo knyga su daugybę dramatiškų asociacijų keliančia antrašte: Prie Belamoro. Tai gausiai iliustruotas, meniškai apipavidalintas firmos Linotipas kompiuterinis maketas (Dobilo leidykla. 2004. Jonava. 219 p.)
Šios vertingos knygos autorių, kaip ir daugelį lietuvių, likimas buvo nubloškęs į Petrozavodsko, Medviežegorsko, Pindušų ir paties Belomoro kanalo statybos zonos lagerius. Tai neseniai buvusi Suomijos teritorija, o per Antrąjį pasaulinį karą išsprogdinti šio kanalo šliuzai. Šalia savo asmeninio vargo ir skaudžių išgyvenimų, S.Gentvilas tiesiogiai galėjo stebėti šimtų tūkstančių nelaimės draugų fizines ir psichines kančias, jėgas alinantį katorginį darbą, badą, ligas ir mirtis likimo draugų, kurių kaulais yra nužymėtos to nelemtojo kanalo pakrantės.
Lietuvoje jau yra išleista daug knygų apie lietuvių masines tremtis, politinių kalinių ir rezistentų kančias ir mirtį gulago pragaruose, bet apie sveikatą alinantį darbą Belomoro kanalo statybos lageriuose bei tokio darbo specifiką knygos dar nebuvo, tad ši knyga galės užpildyti šią spragą. Tai labai informatyvus leidinys, jame galima rasti gausios istorinės ir buitinės medžiagos, pateikiama daug objektyvių ir rūpestingai užfiksuotų faktų iš tenykščių tremtinių ir kalinių gyvenimo. Apžvelgiama, iš kur radosi to kanalo tremtiniai. Jie kilę, kaip ir autorius, iš Žemaitijos, taip pat iš vidurio Lietuvos apylinkių Radviliškio, Šeduvos, Baisogalos, Kėdainių, Panevėžio ir kitų, kur autorius turi giminių ir pažįstamų.
Knygoje pateiktas iš Lietuvos gyventojų genocido centro archyvų gautas buvusių Karelijos lageriuose 517 kalinių vardinis sąrašas. Būdamas labai komunikabilus žmogus, autorius visur susirasdavo savo draugų ir bendraminčių, tad ir iš jų gavo papildomos informacijos žodžiu ar raštu apie tenykščius tremtinius ar rezistentus, visa tai rūpestingai fiksavo savo užrašuose ir taip sąrašą praturtino biografiniais duomenimis. To kruopštaus ir didelio darbo dėka, tuose sąrašuose paminėti asmenų giminės bei artimieji galės rasti pirminę autentišką biografinę medžiagą, apie kurią jie galbūt dar nieko nėra girdėję.
Taip bent iš dalies bus užpildytas tuščias puslapis tų nekaltai nukankintų žmonių gyvenimo istorijoje, apie kurią tikriausiai jau niekas daugiau neprisimins ir tuo labiau neužrašys.
Reikia manyti, kad ši, jau aštuntoji S.Gentvilo parašyta prisiminimų knyga bus svarus įnašas į mūsų tautos kultūrinį palikimą.
Stanislovas BUTKEVIČIUS
© 2004 "XXI amžius"
|