| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Korupcija - neįveikiama, ją reikia kontroliuoti... Benjaminas ŽULYS
Labai sudėtingas reiškinys Kauno žurnalistų namuose įvyko pokalbis apie antikorupcinę politiką Lietuvoje. Jame dalyvavo ne vien Kauno miesto, bet ir aplinkinių rajonų žurnalistai. Nors žiniasklaidos priemonėse - vienose daugiau, kitose mažiau - nušviečiami korupcijos reiškiniai, tačiau su jais susietų klausimų yra apsčiai. Į juos atsakyti ne taip paprasta. Tad kokios problemos ir kokie uždaviniai iškyla šioje tamsioje gyvenimo terpėje, ar esama sąsajų tarp korupcijos ir žiniasklaidos, kaip antikorupcijos veikimui gali pasitarnauti visuomenė, žiniasklaida? Apie tai ir buvo gan plačiai kalbėta šiame susitikime-seminare. Jame savo samprotavimais, sukaupta gausia teorine medžiaga su žurnalistais pasidalijo STT antikorupcinio švietimo ekspertai Artūras Paliušis ir Aida Martinkėnienė. Jie sakė turį nemažai ilgametės patirties tyrinėjant korupcijos reiškinius ne vien mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Ekspertai pripažino, kad korupcija yra itin sudėtingas reiškinys. Ir kone pirmiausia susirinkusiuosius paguodė, kad Lietuvoje jis nėra toks gajus kaip kai kuriose kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Ukrainoje pedagogo vidutinis atlyginimas yra, skaičiuojant mūsų valiuta, 100 litų, tenykščio parlamento nario - 400 Lt ir pan. Tačiau ten apsčiai perkami prašmatnūs butai, kainuojantys iki milijono litų, prabangūs automobiliai, įgyjamos kitos daug kainuojančios materialinės vertybės. Korupcija klesti Pietų valstybėse, Vakarų šalyse. Tad, anot pranešėjų, mūsų šalies gyventojai per daug dejuoja dėl korupcijos Lietuvoje, esą pas mus padėtis nėra labai bloga. Dėl to būname dažnai pagiriami įvairiuose tarptautinio lygio renginiuose, suvestinėse, išvadose. Štai ir šiuo metu Europos Sąjunga rengia antikorupcinę programą, kurioje dalyvauti, pasidalyti patirtimi ketinama pakviesti ir Lietuvos tos srities specialistus. Beje, anot A. Paliušio, mūsų šalies vadovybė buvo ne kartą informuota apie korupcijos reiškinius, jos augimo grėsmę šalyje, tačiau, nors žodžiais buvo pritariama, kad prieš šį žalingą reiškinį reikia kovoti, imtis prieš jį ryžtingų priemonių, tačiau konkrečiai mažai kas buvo daroma. Anot ekspertų, korupcija klesti autoritarinio valdymo šalyje arba tokioje, kur valdymo kontrolė yra neefektyvi. Apklausų duomenimis, didžioji mūsų visuomenės dalis yra įsitikinusi, kad korupcija veikia visose viešojo administravimo srityse, o ypač ji klestinti Panevėžio, kituose regionuose. Taip pat - kelių policijos struktūroje, medicinos aptarnavimo srityje (tiesa, įteikti medikui dovanų, pinigų, vadinama padėka...). Biurokratizmas veša Kauno mieste, Alytaus regione, dar kai kur. Bet, anot ekspertų, užuominų duoti kyšį valdininkui, dar kam nors daroma ne visuomet. Dažniausiai patys suinteresuoti žmonės padeda ant stalo ar įdeda į kišenę voką su piniginėmis kupiūromis, o po to piktinasi kyšininkais. Pavyzdžiui, 57 proc. nuosavybę atgaunančių savininkų patys duoda valdininkams kyšius, kad jie greičiau sutvarkytų turto grąžinimo dokumentus. Praeitų metų pradžios tyrimų duomenimis, pablogėjo gyventojų nuomonė apie skaidrumą šalies Prezidentūroje. Ekspertų nuomone, didžiumos žmonių pyktį, nepasitenkinimą korumpuotais valdininkais sukelia pavydas, kad jie, paprasti žmonės, negali prieiti prie lovio ir prisigrobti įvairių materialinių gėrybių, kaip anie, gudresnieji, apsukresnieji. Neigiamas reiškinys esąs ir tas, kad dauguma valdininkų įsivaizduoja, jog valdžia yra profesija, ir jie, kartą pabuvę valdžioje, be jos gyventi jau negali, ieško būdų, kelių joje kuo ilgiau pasėdėti. Išaugo tarnautojų galios, bet sumažėjo jų atsakomybė. Iškyla politinė korupcija, o ji glaudžiai siejasi su šešėline ekonomika. Tai, kaip sakė A. Paliušis, yra tarsi broliai dvyniai. Mūsų visuomenė ne itin aktyviai dalyvauja rinkimuose, nes suvokia, kad ji nedalyvauja šalies valdyme, kad jos nuomonės nepaisoma, už ją viskas sprendžiama ten, aukštai, dar aukščiau. Visuomenė netiki, jog ji gali ką nors pakeisti. A. Paliušis apibendrindamas sakė, kad korupcija yra visuomenės vartojimo galimybių panaudojimas asmeninėms reikmėms. Jau atvirai pripažįstama, tai pabrėžė ir susitikime su žurnalistais dalyvavę antikorupcinio švietimo ekspertai, kad korupcijos nugalėti neįmanoma, ją reikia kontroliuoti... Akmuo ir į žiniasklaidos daržą Iškyla klausimas, ar gyvuoja korupcija žiniasklaidoje. Kaip teigė ekspertė A. Martinkėnienė, 1999 metais Europos struktūrų atliktais tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje tuomet labiausiai buvo pasitikima kaip tik žiniasklaida. Dabar šis pasitikėjimas krenta, ypač didžiaisiais spaudos leidiniais. Esą kai kurie žurnalistai jaučiasi kone visagaliais teisėjais, kaltintojais ar gynėjais, dažnai gaunantys tik paviršutinę informaciją ir jos nepatikrinantys. Tiesa, mūsų dabartinių specialistų apklausos duomenimis, visuomenė įsitikinusi, jog žiniasklaida nemažai prisideda prie korupcijos išaiškinimo. Tuo pačiu pripažįstama, kad šių dienų žiniasklaida taip pat yra korumpuota, jai už tam tikrus tam tikru būdu pateiktus rašinius, televizijos ar radijo laidas neblogai sumokama. Ypač tai jaučiama priešrinkiminių kampanijų metu. A. Martinkėnienės pastebėjimu, žiniasklaidoje itin dažnai vaikomasi pigių, netgi - vulgarių, neetiškų temų. Pirmuose leidinių puslapiuose regime lavonų nuotraukas, kitus vaizdelius. Įvairaus plauko nusikaltėlių, jų artimųjų gyvenimai aprašomi, parodomi su įvairiomis, dažnai pikantiškomis smulkmenomis. Tokių leidinių tiražai - šimtatūkstantiniai, o už jų slypi pinigai. Manoma, kad 98 proc. informacijos mūsų visuomenė gauna iš televizijos laidų. Spaudos leidiniai, ypač respublikiniai paprastam piliečiui dėl savo kainų yra neįkandami, ne ką daugiau skaitoma ir regioninė spauda. O televizija - įtaigesnė, įtikinamesnė. Čia savo dirvą randa ir reklama, o tai vėl pinigai. Ekspertai pripažino, kad žurnalistai apie konkrečius korupcijos reiškinius žino geriau nei jie. Todėl ekspertai, kaip patys sakėsi, turį ilgametę antikorupcinio tyrimo patirtį, nieko nesiūlė, nesvarstė, nesamprotavo, kokių priemonių reikėtų imtis, kad korupcija dar labiau neiškerotų, neužgožtų ir daugelio dorovinių savybių. Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |