Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Parodos
Susitikimai
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lietuviško žodžio puoselėtoja

Renginio vedėja Aldona Ruseckaitė su rašytojos Petronėlės Orintaitės vaikaite Irena Daina Januta iš JAV

Vasario 21 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko išeivijos rašytojos, memuaristės, kilusios iš Zanavykų krašto, Petronėlės Orintaitės-Janutienės 100-mečio paminėjimas. Šiame renginyje, kaip jau vėliau pasakys Danutė Vailionytė, P.Orintaitė išryškėjo visa savo asmenybe. Jos gyvenimą ir kūrybą pristatė literatūrologė Dalia Striogaitė, akcentavusi rašytojos giluminio ryšio su savo giminės Lapatotuose šaknis, leksikos turtingumą, kaimo buities gyvastingumą, tvirtumą ir išmintį. Kalbėjo apie jos mokytojavimą ir plačią kultūrinę veiklą mokyklose Šiauliuose bei Kaune. „Principinga, aštri, nenusileidžianti kaip Orintaitė“, – taip apie ją sakydavo. Pranešėja, tarp kitų, minėjo ir citavo jos prisiminimų knygą apie S.Nėrį „Ką laumės lėmė“. P.Orintaitės kūryba, pasak renginio vedėjos, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės rašytojos Aldonos Ruseckaitės, tokia plati, tarsi ne to paties autoriaus parašyta. Minėjo ir Kazį Janutą, Los Andžele tvarkantį rašytojos archyvus. Renginyje dalyvavo rašytojos vaikaitė Irena Daina Januta (iš JAV) ir dukterėčia Irena Janutaitė; rašytojai Vytautas Čepliauskas, Petras Palilionis, leidėjas Juozas Kundrotas, kraštotyros entuziastai – Snieguolė Jurskytė-Akstinienė (kuri, kaip, beje, ir rašytoja Marija Macijauskienė, prisiminė savo mokytoją P.Orintaitę, mokiusią savo pavyzdžiu) ir Domas Akstinas, kalbėjęs kaip šios lietuviško žodžio puoselėtojos knygų skaitytojas. Dar gyvi kalbėjusiųjų atmintyje P.Orintaitės literatūriniai susitikimai Kauno viešojoje bibliotekoje surengtuose gyvojo žodžio almanacho „Ąžuolynas“ ir renginiuose kelionėje po Lietuvą. Paminėtas ir paskutinysis P.Orintaitės 1999 metais (prieš išeinant į Amžinybę) rašytas laiškas.

Renginį itin pagyvino ir paįvairino rašytojos kūrybą skaičiusių aktorių Rūtos Staliliūnaitės, Olitos Dautartaitės, Liucijos Zorūbaitės ir skaitovės Dainos Kazlauskienės interpretacijos; puikius ekspresyvius kūrinius, anot A.Ruseckaitės, kanklėmis grojo J.Gruodžio konservatorijos studentės Daiva Nemuraitė ir Kristina Guštaitė (jų dėstytoja Danutė Šimakauskaitė).

Pasak rašytojo P.Palilionio, dėkojusio renginio sumanytojams ir rengėjams, tai buvo pagrindinis toks vakaras Lietuvoje – rašytojos P.Orintaitės gimimo 100-ųjų metinių paminėjimas. Vis dėlto šiame beveik tris valandas trukusiame literatūriniame vakare, pasak A.Ruseckaitės, kai kurie klausytojai skirstėsi „tarsi pilnomis burnomis žodžių, kurie liko neišsakyti“.

Prieš renginį klausytojai dar spėjo aplankyti jubiliejinę parodą „Saulėtas tėviškės slenkstis“ (apipavidalinimas Algimanto Raižio), skirtą P.Orintaitės jubiliejui, kurią parengė muziejininkas Alfas Pakėnas. Be to, jis yra skaitęs daugiau paskaitų apie rašytoją Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojams, Žaliakalnio „Aušros“ bibliotekos skaitytojams. Kovo 3 dieną bibliotekoje vyko literatūrinis ketvirtadienis „Margaspalvė lietuvių literatūros volungė“, kurį jis pats vedė. Renginyje dalyvavo knygos „Gyvenimas kaip legenda“ autorius rašytojas Juozas Kundrotas. Atsiminimais dalijosi Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Kauno skyriaus pirmininkė D.Vailionytė, skaitovė Vilma Urniežiūtė. Ir tai dar nėra renginių apie P.Orintaitę pabaiga.

Antanas STAŠKEVIČIUS

Kaunas
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"