Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 1,00
Lt + PVM
Pageidaujančius prašome
kreiptis į Redakciją
|
|
Valstybė
turi tarnauti žmogui
Valdas Adamkus,
Lietuvos Respublikos prezidentas
|
Penktadienį vakare į Seimo
plenarinių posėdžių salę
susirinkę Nepriklausomybės
atkūrimą paskelbę signatarai,
šalies vadovai, parlamentarai
ir visuomenės atstovai
paminėjo 15-ąjį
Kovo 11-osios gimtadienį
|
Didžiau prasminga, kad šiandien šioje istorinėje
salėje esame visi kartu: Seimo nariai, visuomenės atstovai
ir Nepriklausomybę paskelbę Kovo 11-osios Akto signatarai.
Mūsų žvilgsniai šiandien krypsta ypač į buvusios Aukščiausiosios
Tarybos narius, kuriuos išrinko Lietuvos žmonės, kurie drąsiai
vykdė tautos valią, balsavo už Nepriklausomą Lietuvą. Tuo
pačiu su jumis, mielieji, balsavo kartu ir visa Lietuvą. Šiandien
jūs, Seimo nariai, iš šios, tos pačios salės gavę Kovo 11-osios
įgaliojimus, vykdote ir įgyvendinate Kovo 11-osios Aktą. Kovo
11-osios Aktas reiškė daugiau negu formalų Nepriklausomybės
atkūrimą. Išsivadavo Lietuvos žmonių dvasia.
|
|
Verslininkai
renka vietą
Kauno sporto rūmams
Regimantas PILKAUSKAS,
kraštovaizdžio architektas
|
ANBO skrydis virš Kauno
1932 metais. Po lėktuvo
sparnais Nemuno sala,
kurioje planuojama
statyti sporto rūmus
|
Miestų planavimas yra sudėtinga visuomenės
veiklos sritis. Joje dalyvauja įvairių sričių specialistai:
architektai, inžinieriai, ekonomistai, gamtininkai, savo nuomonę
pareiškia visuomenė, o planus priima ir tvirtina politikai.
Miestų planais domisi ne tik žemės savininkai ir naudotojai,
bet labiausiai investuotojai, kurie nori žemės įsigyti. Daug
verslininkų siekia pasilengvinti savo verslo sąlygas, todėl
stengiasi tapti politikais: Seimo nariais, savivaldybių tarybų
nariais, merais, premjerais ir pan. Šie postai padidina galimybes
iš esmės daryti įtaką miestų planavimui, po to vieniems arba
su partneriais užvaldyti vertingiausius miesto žemės sklypus.
|
|
Kelionė
rašytojo gyvenimo vingiais
Atviras pokalbis su poetu Robertu Keturakiu
septyniasdešimtojo gimtadienio proga
|
Poetas Robertas Keturakis
Autoriaus nuotrauka
|
Gerbiamas rašytojau, esate Lietuvos literatūros
dalis. Šį pasaulį išvydote daugiavaikėje mažažemio, doro valstiečio
šeimoje. Dirbote visus įmanomus darbus tėvų ūkelyje, esančiame
Kauno pašonėje. Papasakokite apie savo kelią. Kas paskatino
pirmuosius žingsnius į literatūrą?
Galėčiau papasakoti apie vaiko, augusio
didelėje šeimoje (su Tėčiu ir Mama mūsų buvo gražus devynetukas),
pranašumus palyginti su tuo likimo ir tėvų nuskriaustuoju,
kurį sekioja vien šuo arba katė. Tai būtų ilga ir įdomi kalba,
bet mūsų laukia dar visa tankmė klausimų, todėl čia stengsiuosi
kalbėti trumpai.
|
|
Odė
aktoriui, režisieriui, pedagogui
Dr. Aleksandras GUOBYS
|
Dr. doc. Petras Bielskis
|
Kai mąstau apie dr. doc. Petrą Bielskį, šitą
garsų Lietuvos teatro žmogų, visuomet iškyla XX amžiaus lietuviškos
kultūros žavingasis fenomenas, kuris amžininkui buvo negailestingas,
o drauge ir linksmas, dramatiškas, sklidinas ašarų ir juoko.
Tik pamanykite: jaunutis Petras tas būsimasis,
pasak D.Poškos, mužikas žemaičių ir Lietuvos, rašo gražius,
tautiškai nuspalvintus eilėraščius, o sovietų valdžia už tai
jam dovanoja net 25 metus. Kalėjimo! Bet staiga atšyla
sovietų žemė ir Petrui užtenka tik trejų su puse metų Komijos
dangaus ir žvaigždžių. Humoristas tas Nikita Sergejevičius,
kiek vėliau pasakys Petras.
|
|
Kančių
išvagotais tremties keliais
Benjaminas ŽULYS
|
Ekspedicijų dalyviai
dokumentinio filmo
operatorius Gintautas
Alekna, Felicija Kazlėnienė
ir Antanas Sadeckas
|
Tą popietę Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus
salė buvo pilnutėlė. Čia įvyko ekspedicijų į Sibirą lietuvių
tremties keliais penkiolikos metų minėjimo iškilmės. Jose
taip pat buvo pristatyta šių ekspedicijų organizatoriaus Antano
Sadecko tremties paveldo dokumentų rinkinys knyga Tėvyne,
ilgesy miriau. Tai jau trečiasis šio autoriaus leidinys,
skirtas mūsų tremtiniams, patyrusiems skausmą, neteisybę,
prievartą, sovietinį nuožmumą. Apie tai susitikime kalbėjo
kai kurie buvę tremtiniai, tuomet dar vaikai, dabar garbaus
amžiaus žmonės, gerai menantys anuos laikus.
|
|
Paskutiniojo
Lietuvos partizano gyvenimo ir mirties pėdsakais
Vytautas BAGDONAS
|
Partizano Antano Kraujelio
paskutines gyvenimo
akirmirkas menančiu namu
rūpinasi uteniškis Albinas
Pinkevičius kuris
apgailestauja, kad pastate
taip ir nebuvo įrengtas muziejus
|
Molėtų rajono savivaldybės kieme stūkso
paminklinis akmuo, ant kurio užrašas skelbia, jog šis paminklas
skirtas 1949-1965 metais už Lietuvos laisvę kritusiems partizanams
atminti.
Lietuvos istorija besidomintys jauni žmonės
pasakytų, jog yra įvelta klaida: esą Aukštaitijoje partizaninis
judėjimas baigėsi apie 1952-1953 metus. Būtent tuo metu partizanų
būriai buvo masiškai sunaikinti, kovotojai suimti, kalinami,
išžudyti ar tremiami, kai kurie miško broliai geranoriškai
pasidavė valdžiai ir legalizavosi. Tačiau molėtiškiai, paminkle
įrašę 1965-uosius metus, nė kiek neapsiriko. Ne vienas vyresnio
amžiaus Molėtų, Utenos, Anykščių rajonų gyventojas galėtų
patvirtinti, kad dar ilgai atokiausiuose kaimuose, tolimuose
sodžiuose pasirodydavo likęs vienintelis Aukštaitijoje ir
visoje Lietuvoje partizanas Antanas Kraujelis.
|
|
Kaunui
privalu tinkamai įamžinti Kęstučio Genio atminimą
Albinas TAMAŠAUSKAS
|
Aktorius ir poetas
Kęstutis Genys
|
Žymus aktorius ir poetas, Laisvės šauklys
Kęstutis Genys gimė 1928 metais Kaune, čia mokėsi ir baigė
Saulės gimnaziją. 1944 metais, artėjant sovietinei armijai,
du vyresnieji Kęstučio broliai pasitraukė į Vakarus ir vėliau
persikėlė į Australiją. Baigęs gimnaziją, 1946 metais K.Genys
įstojo į Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto (KVVD)
Istorijos-filosofijos fakultetą. Čia mokėsi dvejus metus.
Tuomet jų šeima slėpė Kęstučio mamos brolį partizaną K.Skalandžiūną.
Saugumui jį areštavus, Genių šeima, bijodama represijų, išsiskirstė
ir išsislapstė. Kęstutis apsigyveno pas draugą. Kaip tik tuo
metu, kai juo ėmė intensyviai domėtis saugumas, į Kauną atvyko
būsimoji teatro direktorė V.Motilevska rinkti studentų grupę
teatro studijoms Maskvoje. Pasinaudodamas ta proga, K.Genys,
sėkmingai išlaikęs stojamuosius egzaminus, išvyko studijuoti
į Maskvos A.Lunačarskio teatro meno institutą.
|
|
Lietuviško
žodžio puoselėtoja
|
Renginio vedėja Aldona
Ruseckaitė su rašytojos
Petronėlės Orintaitės vaikaite
Irena Daina Januta iš JAV
|
Vasario 21 dieną Maironio lietuvių literatūros
muziejuje vyko išeivijos rašytojos, memuaristės, kilusios
iš Zanavykų krašto, Petronėlės Orintaitės-Janutienės 100-mečio
paminėjimas. Šiame renginyje, kaip jau vėliau pasakys Danutė
Vailionytė, P.Orintaitė išryškėjo visa savo asmenybe. Jos
gyvenimą ir kūrybą pristatė literatūrologė Dalia Striogaitė,
akcentavusi rašytojos giluminio ryšio su savo giminės Lapatotuose
šaknis, leksikos turtingumą, kaimo buities gyvastingumą, tvirtumą
ir išmintį. Kalbėjo apie jos mokytojavimą ir plačią kultūrinę
veiklą mokyklose Šiauliuose bei Kaune. Principinga, aštri,
nenusileidžianti kaip Orintaitė, taip apie ją sakydavo.
Pranešėja, tarp kitų, minėjo ir citavo jos prisiminimų knygą
apie S.Nėrį Ką laumės lėmė.
|
|
Kreivų
veidrodžių karalystėje
Petras KATINAS
Gerai įmitusios, gražiai apsirengusios,
tačiau mažai raštingos ir nepaprastai apsukrios moteriškės,
pasiskelbusios raganomis, burtininkėmis, Taro kortų žinovėmis,
bioenergetikėmis, ekstrasensėmis, plūste užplūdo komercinių
televizijų ekranus. Tarsi skėriai. Ir dėsto savo mokslus
nuo ryto iki vakaro. Per pertraukas tarp kvailų amerikietiškų
komedijų ir dar kvailesnių meksikietiškų serialų. Ir ne tik.
Jų vis dažniau jau pasirodo ir Nacionalinėje televizijoje,
netgi kalba per valstybinį radiją. Įsibėgėjo visuotinis naivių
žmonelių mulkinimo, tikriausiai kažkieno gerai apgalvoto,
dar vienas nupilietinimo procesas.
|
|
|