|
Lietuviško
žodžio puoselėtoja
|
Renginio vedėja Aldona
Ruseckaitė su rašytojos
Petronėlės Orintaitės vaikaite
Irena Daina Januta iš JAV
|
Vasario 21 dieną Maironio lietuvių literatūros
muziejuje vyko išeivijos rašytojos, memuaristės, kilusios iš Zanavykų
krašto, Petronėlės Orintaitės-Janutienės 100-mečio paminėjimas.
Šiame renginyje, kaip jau vėliau pasakys Danutė Vailionytė, P.Orintaitė
išryškėjo visa savo asmenybe. Jos gyvenimą ir kūrybą pristatė literatūrologė
Dalia Striogaitė, akcentavusi rašytojos giluminio ryšio su savo
giminės Lapatotuose šaknis, leksikos turtingumą, kaimo buities gyvastingumą,
tvirtumą ir išmintį. Kalbėjo apie jos mokytojavimą ir plačią kultūrinę
veiklą mokyklose Šiauliuose bei Kaune. Principinga, aštri, nenusileidžianti
kaip Orintaitė, taip apie ją sakydavo. Pranešėja, tarp kitų,
minėjo ir citavo jos prisiminimų knygą apie S.Nėrį Ką laumės lėmė.
|
|
Kančių
išvagotais tremties keliais
Benjaminas ŽULYS
|
Ekspedicijų dalyviai
dokumentinio filmo
operatorius Gintautas
Alekna, Felicija Kazlėnienė
ir Antanas Sadeckas
|
Tą popietę Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus
salė buvo pilnutėlė. Čia įvyko ekspedicijų į Sibirą lietuvių tremties
keliais penkiolikos metų minėjimo iškilmės. Jose taip pat buvo pristatyta
šių ekspedicijų organizatoriaus Antano Sadecko tremties paveldo
dokumentų rinkinys knyga Tėvyne, ilgesy miriau. Tai jau trečiasis
šio autoriaus leidinys, skirtas mūsų tremtiniams, patyrusiems skausmą,
neteisybę, prievartą, sovietinį nuožmumą. Apie tai susitikime kalbėjo
kai kurie buvę tremtiniai, tuomet dar vaikai, dabar garbaus amžiaus
žmonės, gerai menantys anuos laikus.
|
|
Ąžuolynas
tebežaliuoja
Petras KATINAS
Vasario 27 dieną, lygiai tą pačią, kai prieš 25-erius
metus buvo įkurtas Kauno keliautojų kultūros klubas Ąžuolynas,
gausus būrys entuziastų paminėjo šį jubiliejų, prisiminė išėjusiuosius
Amžinybėn ir pasidžiaugė nuveiktais darbais. Klubas įsikūrė be jokio
partinės valdžios leidimo, tuo labiau palaiminimo. Bet ir uždrausti
nebuvo kaip, nes Ąžuolynas pasiskelbė kaip Kauno turistų klubo
padalinys. Klubą įkūrė didelis Lietuvos istorijos, jos gamtos mylėtojas
inžinierius Vincas Kavaliauskas. Netrukus į klubą atėjo įvairaus
amžiaus, nevienodo išsilavinimo, bet vienodai mylinčių savo gimtąjį
kraštą žmonių, trokštančių jį pažinti. Beje, partiniams organams
ir net KGB iškart kilo įtarimas, kad klubas vos ne antisovietinė
organizacija. Partijos veikėjai niekaip negalėjo suvokti, kad klubo
valdyboje nebuvo nė vieno partinio, o pirmasis klubo pirmininkas
inžinierius Česlovas Mažeika irgi buvo nepartinis.
|
|
Didį
žmogų prisimenant
Bronius VERTELKA
Kun. A.Lipniūno asmeninių daiktų ir fotografijų
parodą gali aplankyti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės
viešosios bibliotekos dailės galerijoje Antrasis aukštas. Gausų
kiekį eksponatų jai pateikė monsinjoras Juozapas Antanavičius. Upytės
klebonui ir bibliotekai glaudžiai bendradarbiaujant surengta puiki
ekspozicija. Ji papildo galerijoje veikiančią S.Mikeliūnienės akvarelių
parodą. Tautodailininkė į Panevėžį ėjo tuo pačiu, kaip ir A.Lipniūnas,
keliu, tik gerokai trumpesniu.
|
|