Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Parodos
Susitikimai
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kaunui privalu tinkamai įamžinti Kęstučio Genio atminimą

Albinas TAMAŠAUSKAS

Aktorius ir poetas Kęstutis Genys

Žymus aktorius ir poetas, Laisvės šauklys Kęstutis Genys gimė 1928 metais Kaune, čia mokėsi ir baigė „Saulės“ gimnaziją. 1944 metais, artėjant sovietinei armijai, du vyresnieji Kęstučio broliai pasitraukė į Vakarus ir vėliau persikėlė į Australiją. Baigęs gimnaziją, 1946 metais K.Genys įstojo į Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto (KVVD) Istorijos-filosofijos fakultetą. Čia mokėsi dvejus metus. Tuomet jų šeima slėpė Kęstučio mamos brolį partizaną K.Skalandžiūną. Saugumui jį areštavus, Genių šeima, bijodama represijų, išsiskirstė ir išsislapstė. Kęstutis apsigyveno pas draugą. Kaip tik tuo metu, kai juo ėmė intensyviai domėtis saugumas, į Kauną atvyko būsimoji teatro direktorė V.Motilevska rinkti studentų grupę teatro studijoms Maskvoje. Pasinaudodamas ta proga, K.Genys, sėkmingai išlaikęs stojamuosius egzaminus, išvyko studijuoti į Maskvos A.Lunačarskio teatro meno institutą.

Nors metai bėga

Grupė žmonių, kurie Rašytojų klube vienaip ar kitaip buvo susiję su iškilmingo ir įdomaus vakaro organizavimu. Tai (iš kairės) aktorius Andrius Bialobžeskis, pianistė Birutė Vainiūnaitė, aktorė Regina Paliukaitytė, literatūrologas dr. Giedrius Viliūnas, rašytojo dukra fizikė, gamtos mokslų dr. Eglė Borutaitė-Makariūnienė, rašytojas Mykolas Sluckis, našlė Elga Borutienė ir literatūrologė dr. Dalia Sriogaitė

Kad lietuvių tauta brangina savo rašytojo Kazio Borutos gyvenimo ir kūrybos puslapius, parodė jo 100-osioms gimimo metinėms skirtų renginių gausa, prasminga jų įvairovė, žmonių pilnos salės, susidomėjimas ta proga išleista įdomia knyga „Susitikimai su Kaziu Boruta“. Nors rašytojas gimė 1905 m. sausio 6 d. Kūlokų kaime, Marijampolės apskrityje, tačiau jo gimimo šimtmetis buvo paminėtas ne tik Marijampolėje, bet ir Kaune, Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose.

Nesulaukęs nepriklausomybės

Petras KATINAS

Kovo 16-ąją Lietuva mini Knygnešio dieną. Toli gražu ne visi žino, netgi aukštųjų mokyklų studentai, kodėl ši diena minima kovo 16-ąją. Tą dieną 1846 metais Biržų – Pasvalio apskrityje, Suostų parapijoje, Purviškių vienkiemyje, gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis, vadintas dar Bieliako pravarde. Būsimojo knygnešio tėvas anksti mirė, brolis Andrius išvyko į Rygą geresnio gyvenimo ieškoti, todėl Jurgiui, dar pilnametystės nesulaukus, teko ūkininkauti.

Kavalerijos pradininkas

Generolo Bronislovo Skomskio mirties 70-osioms metinėms

Lietuvos kariuomenės generolas Bronislovas Skomskis nedalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose 1918 metais (tada jis dar tarnavo Rusijos kariuomenėje), tačiau jo nuopelnai tuometinei šalies kariuomenei yra labai ženklūs. Šis jau senyvo amžiaus karininkas visuomet žmogiškai elgėsi su savo pavaldiniais, buvo švelnaus būdo žmogus. Savo dorumu ir teisingumu daugeliui tuometinių žemesnio rango karininkų B.Skomskis daugiau buvo panašus į tėvą negu į aukšto rango generolą. Ir dar vieną silpnybę turėjo generolas: jam ypač sunku buvo bausti nusikaltėlius, todėl daugeliui kariškių jų padarytas pražangas jis tiesiog dovanodavo.