|
Didį žmogų prisimenant
Bronius VERTELKA
Kun. A.Lipniūno asmeninių daiktų ir fotografijų parodą gali aplankyti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos dailės galerijoje Antrasis aukštas. Gausų kiekį eksponatų jai pateikė monsinjoras Juozapas Antanavičius. Upytės klebonui ir bibliotekai glaudžiai bendradarbiaujant surengta puiki ekspozicija. Ji papildo galerijoje veikiančią S.Mikeliūnienės akvarelių parodą. Tautodailininkė į Panevėžį ėjo tuo pačiu, kaip ir A.Lipniūnas, keliu, tik gerokai trumpesniu.
Kun. A.Lipniūnas Panevėžyje gyveno keletą metų. Čia jis įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą, mėgo užsukti į J. Masiulio knygyną, sugebėjo užmegzti ryšį su to meto vietos šviesuomene muziku M. Karka, rašytoja G. PetkevičaitėBite, skulptoriumi J.Zikaru. Čia jis pradėjo rašyti dienoraštį.
Kovo mėnuo turi didelę reikšmę kun. A.Lipniūno gyvenime: jis gimė 1905 m. kovo 12 d.; 1943- iųjų kovo 17-ąją Vilniuje suimtas. 1945 m. kovo 28 d. mirė Lenkijoje. Palaidotas Pucko kapinėse.
Dar 1983 metais kun. Stasys Yla ragino ieškoti kun. A.Lipniūno turėtų daiktų. Jų į Lietuvą pavyko pargabenti tuo metu Kristaus Karaliaus Katedroje klebonavusiam mons. J. Antanavičiui. Mykolas Pečeliūnas, išgyvenęs tokią pat karčią Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio dalią kaip ir kun. A.Lipniūnas, jam mirus, surinko tautiečio asmeninius daiktus ir saugoti juos perdavė Pucko klebonui. Šiam išėjus į Amžinybę, vikarauti čia paskiriamas vienas kunigas. Apgyvendinti jį nutarė klebonijoje, todėl sumanė joje įrengti kambarį. Čia ir buvo rasti kun. A.Lipniūno daiktai, kuriuos reikėjo atiduoti Panevėžio vyskupijai ar Vilniaus kunigų seminarijai.
Laidojant kun. A.Lipniūną, vienuolės į jo karstą buvo įdėjusios grandinėlę su kryželiu. Tai padėjo atpažinti kunigo palaikus, juos nutarus pervežti į Panevėžį.
Kun. A.Lipniūno palaikų pargabenimo ir jų perlaidojimo Kristaus Karaliaus Katedros šventoriuje bei kitos įsimintinos akimirkos, susijusios su šiuo nepaprastu žmogumi, buvo įamžintos vaizdajuostėje. Visą mėnesį mons. J.Antanavičius skyrė tam, kad iš jos atrinktų labiausiai vykusius kadrus. Daugybė tokių nuotraukų dabar kabo dailės galerijos koridoriuje.
Pucko kapinėse išsaugotas kun. A.Lipniūno kapas toks, koks jis ir buvo. Ant jo tebestovi paminklas. Lenkai itin gerbia lietuvio kunigo atminimą. Kiekvienais metais rugsėjo mėnesį Lenkijoje prisimenami kalėjusieji Štuthofo konclageryje. Tarp šių kankinių minima ir kun. A.Lipniūno pavardė. Apie lietuvį kunigą renka medžiagą viena Lenkijos mokykla. Daugiau nei prieš dešimt metų tuometis Panevėžio 16-osios vidurinės mokyklos direktorius Jonas Knizikevičius pirmasis iškėlė mintį, kad jų mokyklai būtų suteiktas kun. A.Lipniūno vardas. Pedagogo svajonė tapo realybe.
Kun. A.Lipniūnas buvo laikomas pirmuoju ir pagrindiniu Štuthofo konclagerio dvasinio gyvenimo gaivintoju. Jis pirmasis lageryje išdrįso aukoti šv. Mišias. Lenkai pasisako už tai, kad kun. A.Lipniūnas būtų paskelbtas palaimintuoju.
Parodoje, tarp kitų kun. A.Lipniūno daiktų, yra jo akiniai. Štuthofo konclagerio prižiūrėtojas Kozlovskis lietuvį žiauriai sumušė. Sugraibęs savo akinių šukes, kunigas Alfonsas jas parsinešė į baraką. Akinius įstengė suklijuoti nelaisvės draugai lenkai. Dabar juos galima pamatyti parodoje galerijoje. Tarp jos eksponatų kunigo siųsti atvirukai.
Parodos atidaryme dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas Dauknys, miesto vicemeras Petras Luomanas. Iškilmių metu grojo Panevėžio styginis moterų kvartetas. Galerijoje buvo galima įsigyti mons. J.Antanavičiaus ir Romualdos Gasparaitytės knygą Kunigas Alfonsas Lipniūnas.100-osios gimimo metinės. 1905-2005 m.
Panevėžys
Apie kovo 9-ąją Panevėžyje vykusį kun. A.Lipniūno
gimimo 100-mečio paminėjimą rašysime penktadienio numeryje.
© 2005 "XXI amžius"
|