|
Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečiui
Faktai, kurių nenorima prisiminti
Petras Katinas
Rusijos propaganda iki šiol vis dar kalba ir kuria kino filmus apie Vokietijos karinės vadovybės atstovo SS grupenfiurerio Volfo derybas su amerikiečių žvalgybos atstovu būsimuoju JAV valstybės sekretoriumi D.F.Dalesu. Tačiau ar kas žino, kad kritiškiausiu Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo metu Stalinas bandė sudaryti paliaubas ir iš naujo pasidalyti Europą su Hitleriu?
Iš tiesų kai dar Rusijoje nebuvo taip liaupsinamas generalisimas Stalinas, Gorbačiovo ir Jelcino laikais, spaudoje buvo pasirodžiusi ne viena publikacija, paremta aukštų generolų ir NKVD karininkų atsiminimais, jog, nepaprastai išsigandęs didelių pralaimėjimų fronte, Stalinas ieškojo būdų susitarti su Hitleriu. Kai buvo suimtas visagalis sovietinio saugumo šefas Lavrentijus Berija, N.Chruščiovo trumpo atšilimo laikais buvo pasirodžiusios L.Berijos apklausos protokolų ištraukos. Viename jų rašoma, kad 1941 metų liepos pradžioje, vokiečiams jau užėmus Minską ir sparčiai žygiuojant tolyn, į Kremlių buvo skubiai iškviestas Bulgarijos pasiuntinys SSRS Ivanas Stamenovas. Visiškai pasimetęs Stalinas prašė pasiuntinio nedelsiant susisiekti su Berlynu ir padėti užmegzti derybas dėl paliaubų. Iš tiesų I.Stamenovas buvo tiesiog idealus tarpininkas, nes Bulgarija tada buvo Vokietijos sąjungininkė, o, kaip teigia istorikai, bulgarų ambasadorius jau buvo sovietinio saugumo užverbuotas. Kremliaus kabinete, be I.Stamenovo, buvo trys SSRS vadovai Stalinas, L.Berija ir užsienio reikalų komisaras V.Molotovas. L.Berijos teigimu, daugiausia susitikime kalbėjo V.Molotovas, kuris reikalavo nedelsiant sudaryti paliaubas su Hitleriu. Mainais už tai Kremliaus vadai žadėjo atiduoti Vokietijai Baltijos šalis, Vakarų Ukrainą, dalį Baltarusijos ir Moldovos. Yra dvi versijos, kodėl derybos neįvyko. Pagal vieną jų, I.Stamenovas atsisakė tarpininkauti, pagal kitą, jis perdavė į Berlyną Kremliaus siūlymus, bet Hitleris juos atmetė pareiškęs, kad jis ir taip pasiimsiąs, ko jam reikia.
Rusijos rašytojas istorikas Vladimiras Karpovas, pats buvęs frontininkas, pateikė dar vieną faktą apie derybas su Hitlerio asmeninio štabo atstovu SS grupenfiureriu Volfu, įvykusias vokiečių užimtame Mcensko mieste 1942 metų vasario pabaigoje. Stalinas į šias derybas pasiuntė savo atstovą vidaus reikalų komisaro pirmąjį pavaduotoją, žinomą Berijos budelį Merkulovą. Jis pasiūlė nutraukti visus karo veiksmus Rusijos Vokietijos fronte 1942 m. gegužės 5 d. šeštą valandą ryto ir kartu kariauti su JAV ir Anglija.
V.Karpovas savo knygoje pateikia vieno labai įdomaus dokumento kopiją:
Visiškai slaptai. Maskva. Kremlius 1942 vasario 27 d. e-1/2428
Draugui Stalinui
Raportas
1942 m. vasario 20-27 d. Mcenske vykusiose derybose su Reichfiurerio štabo SS grupenfiureriu Volfu vokiečių karinė vadovybė nesutiko su mūsų pasiūlymais. Mums buvo pasiūlyta palikti sienas iki 1942 metų pabaigos, nutraukiant karo veiksmus. Vokiečių vadovybė neatmeta galimybės kartu pradėti karo veiksmus prieš Angliją ir JAV.
Po konsultacijų su Berlynu, Volfas pareiškė, jog, pertvarkant pasaulį, tuo atveju, jeigu SSRS priims Vokietijos pasiūlymus, Vokietija atsisakys kai kurių teritorijų Rytuose Sovietų Sąjungos naudai.
Tolesniuose svarstymuose išryškėjo pozicijos, dėl kurių nesutarėme:
1. Lotynų Amerika turi priklausyti Vokietijai.
2. Gana sudėtinga padėtis sprendžiant Rusijos problemas. Vokietijos vadovybės nuomone, Kinija turi tapti okupuota teritorija ir priklausyti Japonijos imperijos protektoratui.
3. Arabų pasaulis Šiaurės Afrikoje turi tapti Vokietijos protektoratu.
Taip derybų metu išaiškėjo visiškas pozicijų ir nuomonių skirtumas.
Vokietijos vadovybės atstovas Volfas kategoriškai atmetė galimą vokiečių pralaimėjimą šiame kare ir teigė, kad karas su Rusija gali užsitęsti dar kelerius metus, bet šis karas vis dėlto baigsis Vokietijos pergale.
Pirmasis SSRS vidaus reikalų komiteto komisaro pavaduotojas Merkulovas.
Beje, 1970 metais Anglijoje išleista žinomo britų istoriko Lidelo Harto knyga Antrojo pasaulinio karo istorija. Joje L.Hartas tvirtina, kad 1943 metų liepos mėnesį Molotovas buvo susitikęs su Ribentropu Kirovograde. Pasak L.Harto, tuomet Ribentropas pasiūlė naujas sienas su Rusija nustatyti palei Dnepro upę, o Molotovas reikalavo sugrįžti prie prieškarinių sienų. Jeigu tikėsime britų istoriku, tos derybos buvo nutrauktos, nes apie jas sužinojo Vašingtonas.
© 2005 "XXI amžius"
|