Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Parodos
Susitikimai
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reikalauja suteikti laisvę kalinamiems Kinijos dvasininkams

Nepasidavė komunistinio režimo kontrolei

Tuo metu, kai Kinijos komunistų režimas toliau persekioja Šventajam Sostui ištikimą Kinijos Katalikų Bažnyčią, katalikų žinių agentūra „Asia News“kartu su kitomis žiniasklaidos sistemomis Europoje ir Azijoje kovo pradžioje publikavo sąrašą kinų vyskupų ir kunigų, kurie yra dingę be žinios po suėmimo arba yra uždaryti į darbo „perauklėjimo“ lagerius, arba kitokiais būdais dėl nepaklusnumo valdžiai jiems yra draudžiama eiti pareigas. Pasiųsta atitinkama peticija kaip tik tomis dienomis Pekine posėdžiavusiam Nacionaliniam liaudies susirinkimui (Kinijos parlamentui) ir tos šalies olimpiniam komitetui (Pekine 2008 metais įvyks vasaros olimpinės žaidynės).

„Asia News“ agentūros pareiškime pabrėžiama, kad nelaisvėje esantys dvasininkai priklauso pogrindinei Bažnyčiai, kurią sudaro katalikai, nepasidavę režimo siekiui kontroliuoti jų religinę veiklą ir nusprendę savo tikėjimą praktikuoti neoficialiai registruotose bažnytinėse struktūrose (vadinamojoje Kinijos katalikų patriotinėje asociacijoje, esančioje visiškoje komunistų valdžios kontrolėje). Šie katalikai reikalauja tik viena: religinės laisvės, kurią – bet jau popieriuje – garantuoja Kinijos konstitucija, kartu likdami ištikimi Popiežiui, tai yra tuo Katalikų Bažnyčiai natūraliu ryšiu, kurio nenori jiems pripažinti Kinijos vyriausybė.

Tarp pateiktų sąraše ganytojų yra pavardės šešių vyskupų, kurie buvo komunistinės policijos suimti ir apie kuriuos nuo to laiko nėra jokių žinių. Nepaisant tarptautinių žmogaus teisių organizacijų reikalavimų, Kinijos vyriausybė visiškai nieko nepraneša apie jų padėtį, todėl baiminamasi blogiausio – dėl ganytojų galimo gyvybės praradimo.

Kinijos katalikų vyskupų, apie kurių likimą po suėmimo nėra jokių žinių, sąrašas:

1. Baodingo vyskupas James Su Džiminas (72 metų) buvo suimtas 1996 metais. Nuo to laiko apie jį niekas nėra girdėjęs, išskyrus tai, kad jis buvo pastebėtas Baodingo ligoninėje, kai, stebint policijai, buvo gydomas dėl susilpnėjusios širdies ir suprastėjusio regėjimo. Vėliau jo niekas nematė.

2. Baodingo augziliaras vyskupas Francis An Šusinas (54 m.) buvo suimtas 1997 metais. Nuo to laiko apie jo tolesnį likimą nieko nėra žinoma.

3. Jongniano ir Handano vyskupas Hanas Dingsianas (66 m.) buvo suimtas 1999 metų gruodį. Anksčiau jis net 20 metų praleido komunistų kalėjimuose. Nuo jo paskutinio suėmimo, dėl izoliacijos, jo niekas daugiau negalėjo matyti: nei tikintieji, nei giminės.

4. Dzisiano vyskupas Kosma Ši Ensiangas (83 m.) buvo suimtas 2002 m. balandžio 13 d. Anksčiau jis komunistų kalėjimuose praleido 30 metų. Paskutinį kartą vyskupas buvo suimtas 1990-ųjų balandį ir iš kalėjimo išleistas 1993 metais. Ganytojas visą laiką policijos buvo stebimas ir priverstinai izoliuojamas.

5. Šuanhua vyskupas Filipas Džao Džendongas (84 m.) suimtas 2004 metų gruodžio pabaigoje.

6. Į šį sąrašą taip pat įtrauktas Baodingo vyskupijos administratorius kunigas Paulius Huo Dziunlondas (50 m.). Jis buvo suimtas 2004 metų rugpjūtį ir kalinamas nenustatytoje vietoje, nepateikus jam jokių kaltinimų.

Nėra žinių apie suimtųjų būklę

Sąraše taip pat yra trylika katalikų vyskupų, kurie, nors nėra kalinami, tačiau yra faktiškame namų arešte. Jie yra policijos akylai sekami, jiems neleidžiama eiti sielovadinių pareigų, lankyti savo tikinčiųjų ir kunigų. Kaip teigiama „Asia News“ pareiškime, šie ganytojai nėra padarę jokio nusikaltimo, nėra nei teroristai, nei ekstremistai. Daugelis jų yra žinomi savo karitatyvine veikla, rūpinimusi senais žmonėmis ir apleistais vaikais. Jų vienintelis „nusikaltimas“ yra atsisakymas registruotis „patriotinėje asociacijoje“, kurios tikslas, kaip minėta, – kontroliuoti Bažnyčią ir pasiekti, kad ji nutrauktų ryšius su Popiežiumi.

Katalikų žinių agentūros „Asia News“ pateiktame pareiškime pabrėžiama, kad nelaisvėje šiuo metu esančių Kinijos dvasininkų sąraše taip pat yra aštuoniolikos kunigų pavardės. Kai kurie jų dingo be žinios po suėmimo, kiti buvo nuteisti kalėti trejus ir daugiau metų darbo lageriuose. Jie buvo nuteisti už atlikimą tokių kunigiškų pareigų kaip katechizavimas, dalyvavimas šventimų pamaldose, Ligonių sakramento teikimas, vadovavimas rekolekcijoms. Štai kunigas Či Huitianas iš Baodingo diecezijos buvo suimtas 2003 m. rugpjūčio 9 d. aukojant šv. Mišias jaunimo vasaros katechetiniuose užsiėmimuose. Kunigas Lu Siaodžou iš Venžu vyskupijos buvo suimtas 2003 m. birželio 16 d., kai mirštančiam asmeniui teikė paskutinį patepimą. Kunigas Dženg Žuipinas iš Fuzu diecezijos buvo suimtas 2003 m. balandžio 12 d. per užsiėmimus su aštuoniolika pogrindinės seminarijos klierikų. Vėliau pastarieji buvo išlaisvinti, bet kunigas Džengas liko kalėjime nenustatytoje vietovėje.

Pareiškime nurodoma, kad apie šiuos ir daugelį kitų suimtų kunigų „Asia News“ neturi jokių žinių nei apie jų lokalizaciją, nei apie sveikatos būklę. Gali būti, jog kai kurie iš dvasininkų jau baigė kalinimo laiką, tačiau galutinės laisvės taip ir neatgavo, ką patvirtina visiška nežinia ir tyla apie juos dėl Kinijos valdžios primestų trukdymų. Suimtųjų vyskupų ir kunigų sąrašo – galbūt nebaigto – paskelbimas sutampa su Gavėnios laikotarpiu, kai prisimenama Kristaus kančia ir laukiama artėjančių Velykų, kai bus švenčiama Išganytojo pergalė prieš mirtį.

Žvelgiant į tuos kankinių sąrašus ir meldžiantis už juos, paguodą teikia tai, kad jie yra suimti ir patiria kentėjimus tose Kinijos vietose, kuriose stebimas ypač ryškus religinis atgimimas ir kur vis daugiau žmonių atsiverčia į krikščionybę. Taigi naujieji tikėjimo kankiniai yra ženklas, kad „Dievo Žodis“, kaip teigė apaštalas šv. Paulius, „negali būti surakintas“. Tuo pat metu krikščionys negali nerodyti solidarumo ir dalytis likimu – bent maldoje – su tais kankiniais, kurie kol kas sukaustyti nelaisvės grandinėmis.

Pareiškimo autoriai kreipiasi į Pekine posėdžiaujančio Kinijos nacionalinio liaudies susirinkimo tris tūkstančius delegatų ir kviečia juos išlaisvinti kalinamus vyskupus ir kunigus bei savo sprendimais padėti, kad Kinijos žmonės džiaugtųsi religijos laisve. Peticijoje taip pat kreipiamasis į olimpinių žaidynių Pekine 2008 metais rengėjus, primenant, kad negalima abejingai žiūrėti sportines varžybas, kai kalėjimuose kenčia nekalti žmonės,todėl stiprėja nuostata dėl Olimpiados boikoto.

Katalikų žinių agentūra „Asia News“ primena, kad dabar daug kur pasaulyje žavimasi Kinijos ekonomikos augimu ir tarptautiniams investuotojams religijos laisvės pažeidimai atrodo nereikšmingas dalykas. (Panašiai buvo žavimasi Sovietų Sąjungos ekonomikos pažanga stalinistinio teroro metais.) Todėl pareiškime primenama, kad tas augimas vyksta didžiulio žmonių išnaudojimo gamyklose ir fabrikuose, nelaimių šachtose ir mirčių iš bado žemdirbystės laukuose sąskaita. Tuo metu, kai užsienio šalių vyriausybės ir verslininkai Kiniją vadina „pasaulio ekonomikos gravitacijos centru“, šalies žmonės, ypač provincijoje, kenčia skurdą, nedarbą, komunistinės biurokratijos ir policijos savivalę. Tik tokioje Kinijoje, kurioje žmonės galės laisvai reikšti savo mintis ir tikėjimą, bus galima kalbėti apie pagarbą žmogaus orumui, socialinį solidarumą ir tikrąją visuomenės pažangą.

M.B.

© 2005 "XXI amžius"