|
Nepriklausomos Lietuvos jėgos struktūroms kadrus rengia nelegalios Rusijos mokyklos
Dr. Povilas JAKUČIONIS,
Seimo narys
Vis nesibaigiant KGB rezervininkų skandalui Lietuvoje, viešumon kyla kiti mūsų gynybos ir teisėsaugos patikimumu abejoti verčiantys faktai. Kyla klausimų, ar tai nėra, anot A.Paulausko, daug metų valstybei ištikimai dirbančių KGB rezervininkų ar į juos panašių rankų darbeliai.
Dar 1918 metais atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, daugelis inteligentų, ypač valstybės tarnautojų ir karių, iš patriotinių paskatų savo suslavintas pavardes keitė į lietuviškas. Dabar profesionalioje karo tarnyboje labai padaugėjo pavardžių lietuvinimo atvejų. Tai, žinoma, gerai, jei tik priežastys kilnios. Bet jei tai daroma tik dėl karjeros ar norint užsimaskuoti, tai pavojinga.
Lietuvos karo akademijos (dabar Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) daugumos klausytojų ir dėstytojų pavardės iš pradžių buvo nelietuviškos. Dabar padėtis šiek tiek keičiasi, bet nepakankamai. Kodėl lietuviai nenori tarnauti gynybos struktūrose? Ar jiems tyčia sudaromos kliūtys, nepalankios sąlygos? Ar esame perdėm pacifistų tauta? Gal kadrų politika prasta? Lig šiol taip nebuvo. Priežastis reikėtų tyrinėti.
Iš kariuomenės vado pareigų priverstas pasitraukti gen. J.Kronkaitis pripažino, kad to priežastis buvo nesutarimai su ministru L.Linkevičiumi dėl kadrų politikos. Šis sprendė, kad į aukštesnes pareigas, į atstovybes užsienyje būtų skiriami tik Frunzės ar kitų sovietinių karinių akademijų auklėtiniai. O jei jie kariavę Afganistane, tai dar geriau.
Seimui teikiami įstatymų projektai dėl spartesnio profesionaliosios kariuomenės kūrimo atsisakant šauktinių ir teritorinės gynybos, mažinant savanorių pajėgas. Šiose abejotinose iniciatyvose tarpusavyje varžosi socdemai ir liberalcentristai. Argumentai prieštaringi. Neva dėl lėšų stokos atsisakoma teritorinės gynybos ir savanorių pajėgų. Bet juk profesionaliosios kariuomenės išlaikymas yra keletą kartų brangesnis. Lietuva yra pafrontės valstybė, turinti apie 1000 km sienos su nedemokratinėmis šalimis. Tai ne kokia nors Belgija ar Danija, esančios ES ir NATO valstybių apsuptyje.
Mūsų policijoje vyksta dar įdomesnių dalykų. Atrodo, Rusijos specialiosioms tarnyboms pritrūko KGB rezervininkų, galbūt jau jie paseno. Jos pradėjo rengti jaunus, sau palankius specialistus Lietuvos policijai. Rusija Lietuvoje įsteigė keletą tokių kadrų kalvių. Bėda, kad jos nelegalios. Jų diplomai nei Lietuvoje, nei ES negalioja.
Dabar pagarsėjo Tarptautinė Baltijos akademija (TBA), priklausanti Rygoje įkurtam Baltijos rusų institutui. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pradėjo tyrimą dėl jos nelegalios veiklos Lietuvoje. Jos veiklai Vyriausybė, buvusio viceministro R.Vaitkaus pastangomis, buvo išdavusi leidimą pažeisdama nustatytas procedūras. Dėl to R.Vaitkus neteko galimybės siekti ministro posto. Ir dabar TBA vengia bendradarbiauti su ŠMM, nepateikia reikalingų dokumentų.
TS frakcijos nariai pasiūlė Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio Vyriausybės nutarimo atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, nes buvo pažeistos procedūros, suklastotos kelios pažymos, nebuvo studijų kokybės vertinimo centro išvadų. Nepaisyta neigiamos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonės.
Lietuvoje nelegaliai veikia dar kelios Rusijos aukštosios mokyklos. Tarp jų Maskvos valstybinis industrijos institutas ir Maskvos naujasis teisės institutas. Studentus šios mokyklos vilioja nedidele studijų kaina, nes jų veiklą dotuoja Rusijos valdžia. Kalbama, kad iš specialiosioms tarnyboms skirtų lėšų. Dėl to pilietiškiems Lietuvos visuomenės sluoksniams rusiškų mokslo įstaigų veikla kelia rimtą susirūpinimą.
Tose mokyklose mokosi ar jas jau yra baigę apie 300 Lietuvos policininkų. Jose formuojamas rusiškas mentalitetas. Kai kurie ekspertai mano, kad per šias aukštąsias mokyklas atitinkamos Rusijos tarnybos gali skverbtis į Lietuvos policiją, o gal ir į kariuomenę. Tokias mokyklas baigę pareigūnai gali būti priklausomi nuo Rusijos.
Policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius ir europarlamentaras V.Landsbergis įžvelgia grėsmę nacionaliniam saugumui ir mano, kad valstybės pareigūnai neturėtų mokytis nelegaliose Rusijos aukštosiose mokyklose. Tik vidaus reikalų ministras G.Furmanavičius grėsmės nemato ir skundžiasi kvalifikuotų specialistų stygiumi. Ypač policijoje trūksta viduriniosios grandies pareigūnų. Bet juos galėtų rengti Lietuvos Mykolo Riomerio universitetas, organizuodamas neuniversitetines profesines studijas. Universitetas sutinka. Tad kur problema?
Rusiškų aukštųjų mokyklų studijų programos neatitinka Lietuvoje ir ES keliamų reikalavimų. Jų absolventai, gavę Lietuvoje negaliojantį diplomą, gali įsidarbinti nebent Rusijoje. Žmonėms studijuoti neuždrausi, bet veikti Lietuvoje kitos valstybės nelegalioms aukštosioms mokykloms uždrausti būtina. Be to, dėl nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo tokių mokyklų studentai ir absolventai iš valstybės tarnybos turėtų būti šalinami kaip netekę pasitikėjimo. Tai būtų labai griežta, bet teisinga...
© 2005 "XXI amžius"
|