Atnaujintas 2005 balandžio 1 d.
Nr.25
(1326)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lietuvos radijo ir televizijų
„šventinės dovanos“

Vasario 16 dieną per Nacionalinį radiją Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis ir, atrodo, save istorike laikanti N.Putinaitė pateikė, švelniai tariant, keistų teiginių. N.Putinaitė kalbėjo, kad lietuviški tautiniai drabužiai nėra labai svarbus dalykas. Daug kur neteisus buvo Jonas Basanavičius. Negera jo teorija, kad lietuviai kilę iš trakų. Ji teigė, esą kryžiuočiai padėjo Lietuvai sukurti savo valstybę. Vadinasi, kryžiuočiams mes turėtume būti dėkingi.


Etika ir estetika

Sovietmečiu visos mus supančios negerovės būdavo slepiamos, kad tik to meto gyvenimas atrodytų kuo geresnis, gražesnis. Viename „XXI amžiaus“ numeryje (Nr.11) aprašytas vyskupo Motiejaus Valančiaus namas, dabar labai apleistas. Ar negalėtume šio namo šiandien palyginti su mūsų visuomene?


Jie – ne žvėrys ir ne žmonės

Oi, kaip gali džiūgauti tie, kurie ilgėjosi senų laikų, tų, kurie buvo „prie ruso“. Juk vėl sukame vairą prie tų grandinių, tik jau su firminiu ženklu „Made in Lituania“. Tas išsvajotas „rojus“ (su žydinčiais melo, skurdo, laisvos minties varžymo ir t.t. sodais) trupučiuką greičiau negu žingsnelis po žingsnelio sugrįžta ir džiugina elitą (nomenklatūrą). Dabartiniai laikai, kaip skaičiau viename laikraštyje, panašūs į Senajame Testamente aprašytus įvykius, kai buvo niekinamas į laisvę savo tautą vedęs Mozę, o ant pjedestalo keliamas aukso veršis. Na, o tas veršis be skrupulų spjauna į visokias neiškreiptas tiesas, rekonstruoja („tobulina“) jas į sau naudingas „tiesas“, teisės normas ir įstatymus. Kas paneigs, kad nesilaikome tų siaubingai iškreiptų, bet tautos vardu, mygtukų paspaudimu išreikštų „teisių“ ir „tiesų“? Kas išdrįs pasakyti, kad demokratija atvirai ir nevykusiai tik parodijuojama? O mes kaip tais „gerais laikais“ plojame: „Vsio zakonno!“


Kai sąžinė merdi

Dievas į žmogaus sąmonę įdiegia sąžinę – dorovinio atsakingumo už savo poelgius jausmą. Sąžinės balsas žmogaus mąstysenoje prabyla nuo ankstyvos vaikystės, veikiamas šeimos ir artimiausios aplinkos įtakos. Tėvai yra pati pirmoji sąžinės ugdymo pakopa. Toliau ją tobulina, ugdo mokykla, visuomenė, įvairios savišvietos bei savikontrolės priemonės. Sąžinė suponuoja moralines elgsenos taisykles. Pagal jas kiekvienas individas jaučia pareigą atitinkamai reaguoti ir veikti.


Būtina tinkamai vertinti sovietinį palikimą

Pareiškimas

Lietuvos krikščionims demokratams kelia nuostabą pastaruoju metu viešojoje politikoje įsivyraujančios Lietuvos valstybingumo pagrindus ir piliečių orumą paminančios tendencijos. Apgailėtina, tačiau Lietuvos politikoje vis labiau ryškėja savanaudiškumas, viešųjų ir privačių interesų painiojimas, amoralumas, nesiskaitymas su žmonių lūkesčiais.


Nuomonės ir pasvarstymai

„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aptariama ir diskutuojama dienos aktualijomis. Kalbinami ministrai, parlamentarai, profesoriai, įvairūs specialistai ir žurnalistai. Savo nuomonę tais klausimais reiškia ir klausytojai.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija