|
|
Apsėstieji
Vilniaus merą Artūrą Zuoką jau reikia laikyti
apsėstuoju. Ne kipšai, o statybų manija jį neabejotinai yra apsėdusi.
Patirtis rodo, kad ne statinių reikalingumas jam labiausiai rūpi,
o pats statybų procesas, statybų viralas. Iš perdėto mero atkaklumo,
iniciatyvų gausos labai panašu, kad meras asmeninės naudos turi,
kad nuo to viralo nemenkas nuoviras nusigriebia. Spjauna jis iš
aukšto, be didelio poreikio neseniai pastatyto savivaldybės bokšto
į miestą, jo architektūrą. Mero pavyzdžiu, statybų manija apsėstos,
seka statybinės firmos, firmelės, privatūs asmenys, nes žino, kad
meras neatsisakys juos globoti, leis plotus statyboms privatizuoti.
|
|
|
Kristaus
kančia ne prislegia,
o kelia
Norėčiau pasidalyti mintimis apie kovo 25 dieną
(Nr. 24) išspausdintą straipsnį Eucharistijos patirtis: šv. Juozapo
iškilmės Alytuje.
Man patikdavo skaityti aktyvios Alytaus parapijietės
K.Bondarevos straipsnius, tačiau keli pastarieji, ypač šis, mano
nuomonę pakeitė. Įdomu, kodėl ši, atrodo, sąmoninga parapijietė
nori būti Dievo vietoje, o nelikti tikinčiąja? Įdomu, kodėl ji mano
turinti teisę nurodyti kunigui, kokį pamokslą sakyti, kaip organizuoti
šventes? Kodėl ji mano, kad kunigas turi su ja tartis dėl savo asmeninio
gyvenimo, dėl poilsio? K.Bondarevai atrodo, kad kunigas jai turi
už viską atsiskaityti. Įdomu, kodėl katalikę slegia Kristaus kančia?
Manau, šv. Juozapas tikrai nesupyktų, jei per jo šventę būtų prisiminta
Jėzaus kančia. Aišku, jei ji mato tik žiaurumus, o ne nuopelnus
iš kančios, tai tada tikrai slegia. Bet Kristaus kančia yra išgananti
ir nuopelninga. Viešpaties kentėjimas, mirtis ant kryžiaus ir Prisikėlimas
yra tikėjimo esmė. Todėl apie tai galima kalbėti bet kurios šventės
metu, ypač Verbų išvakarėse.
|
|