Atnaujintas 2005 balandžio 1 d.
Nr.25
(1326)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Bažnyčios pašaukimas
– ginti teisingumą

Pakelkime akis
ir atverkime širdį!

Tęsiasi amžinas
prisikėlimas

Sąjūdi, būk
Lietuvos sąžinė!

Nepriklausomos
Lietuvos jėgos
struktūroms kadrus
rengia nelegalios
Rusijos mokyklos

Lietuvos radijo
ir televizijų
„šventinės dovanos“

Etika ir estetika

Jie – ne žvėrys
ir ne žmonės

Nuomonės
ir pasvarstymai

Kai sąžinė merdi

Būtina tinkamai
vertinti sovietinį
palikimą

Norėjo patirti
Kristaus skausmą

Lenkija nori tiesos
apie Katynės žudynes

Apsėstieji

Kristaus kančia
ne prislegia,
o kelia

Velykos ir Šventasis Tėvas

Popiežius Jonas Paulius II
palaimino tikinčiuosius

Tedžiūgauja dangaus angelų minios, tebūna džiaugsmingai švenčiamos dieviškos paslaptys ir tesveikina Kristaus pergalę skardūs trimitai. Šiais Velyknakčio budėjimo šlovinimo himno žodžiais Bažnyčios liturgija mus perkėlė iš Gavėnios laikotarpio, iš Kristaus Kančios minėjimo į pagrindinę ir šviesiausią metų šventę – į Velykas.

Šiemetės Velykos Romoje, kaip visiems žinoma, skyrėsi nuo kitų pastarųjų metų Velykų: sergantis Šventasis Tėvas nevadovavo nei Velykų iškilmėms, nei kitoms Didžiosios savaitės ir Velykų pamaldoms. Nebuvo taip pat įprastinių sveikinimų kone visomis pasaulio kalbomis, taip pat ir lietuviškai, lig šiol skambėdavusių Velykų vidudienį. Šiemetėms Velykų Tridienio pamaldoms vadovavo Popiežiaus paskirti kardinolai. Visas pamaldas Jonas Paulius II atidžiai sekė savo bute, televizijos ekrane, visoms skyrė po trumpą raštu perduotą sveikinimą, kurie buvo celebrantų skaitomi prieš pamaldas. Tačiau velykinį apaštalinį palaiminimą Urbi et Orbi suteikė pats Popiežius. Nors ir praradęs balsą, tačiau pats Šventasis Tėvas kryžiaus ženklu palaimino Romos miesto ir viso pasaulio gyventojus.


Velykų Tridienis

Didžiojo penktadienio
procesijai iš Vilniaus Arkikatedros
į Trijų kryžių kalną vadovavo
kardinolas Audrys Juozas Bačkis
Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Didįjį ketvirtadienį - eucharistijos ir kunigystės įsteigimo dieną - dvasininkai atnaujino kunigystės įžadus ir pašventino aliejus, kuriuos visus metus naudos teikdami sakramentus. Didįjį ketvirtadienį Velykų Tridienis prasidėjo vyskupijų katedrose ryte švęstomis Krizmos šv. Mišiomis. Taip jos vadinamos dėl to, kad tik šių šv. Mišių metu pašventinti trijų rūšių aliejai per visus ateinančius metus naudojami Krikšto, Ligonių patepimo, Sutvirtinimo sakramentams. Šios pamaldos vyksta tik vyskupijos Katedroje, o jas drauge su savo ganytoju švęsti atvyksta visi vyskupijos kunigai, nes Didįjį ketvirtadienį, minint Eucharistijos įsteigimą, švenčiama ir Kunigų diena.


Konsekruota nauja Dievo Apvaizdos bažnyčia

Audronė Driskiuvienė

Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia –
šiuolaikinės architektūros statinys

Kovo 19 – oji – istorinė diena Utenoje. Tądien buvo konsekruota naujai pastatyta Dievo Apvaizdos bažnyčia, kurios parapijiečiai laukė penkiolika metų. Šios bažnyčios statybą Aušros gatvėje daugiausia finansavo UAB „VP Market“, šalia šventovės pastačiusi „MaXIMA“ parduotuvę.

Šiuolaikiškas statinys

2004 m. birželio 27 d. buvo pašventintas kertinis naujosios Utenos Dievo Apvaizdos parapijos bažnyčios akmuo. Per gana trumpą laiką iškilo raudonų plytų Dievo šventovės statinys, išsiskiriantis netradicine šiuolaikine architektūra. Šį statinį projektavo architektai Ričardas Krištapavičius ir Mindaugas Jamantas, o pagrindinius statybos darbus atliko UAB „Dailista“. Tai nebe pirma šių architektų suprojektuota bažnyčia Lietuvoje.


Lietuvos knygnešiai – tautos dvasios gaivintojai

Norintys pasklaidyti Lietuvos knygnešystės puslapius pirmiausia turėtų nueiti į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio Knygnešių memorialą, prie skulptoriaus Petro Rimšos pavaizduotos „Lietuvos mokyklos“, dar kitaip vadinamos „Vargo mokykla“, turėtų atidžiai įsižiūrėti į skulptoriaus Juozo Zikaro „Knygnešį“, Bernardo Bučo „Sėjėją“. Tai gyvosios mūsų istorijos pėdsakai, ekspresyvia skulptūrinės formos išraiška kalbantys į mūsų širdį. Dar toliau – Knygnešių sienelė, kurioje Petro Vaičiūno eilutės tarsi apibendrinamai nusako ne tik čia pažymėtų šimto, bet ir visų knygnešių veiklą, tos veiklos tikslo herojiškumą.


Revoliucija ar klanų grumtynės?

Petras KATINAS

Kirgizijos prezidento
pareigas einantis
Kurmanbekas Bakijevas
paskelbė, kad visuotiniai
rinkimai šalyje turi būti
surengti birželio mėnesį

Įvykius Kirgizijoje, kai prezidentas Askaras Akajevas su šeima iš Biškeko spruko iš pradžių į Kazachstaną, o vėliau į Rusiją, kai kurie apžvalgininkai paskubėjo prilyginti Gruzijos ir Ukrainos „rožių“ ir „oranžinei“ revoliucijoms. Tačiau taip iš tiesų nėra. Visų pirma kirgizai kaip nacija susiformavo palyginti gana neseniai. Netgi oficialiai Kirgizijos SSR buvo sukurta tiktai 1937 metais, po Stalino konstitucijos priėmimo. Iki tol, po bolševikų žiauriai numalšinto vietinių gyventojų, vadinamųjų basmačių, sukilimo 1923 metais, iki 1925 metų gegužės dabartinė Kirgizija buvo vadinama Kara Kirgizijos autonomine sritimi Rusijos SFSR sudėtyje, o 1926 metų vasarį pertvarkyta į Kirgizijos autonominę respubliką.


Makiavelizmas

Petras KATINAS

Vyriausybė paminėjo savo veiklos šimtadienį. Premjeras, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, palaipsniui perimanti partinio garsiakalbio vaidmenį, dėstė per visą Didžiąją savaitę, kokios kūrybingos diskusijos vyksta Vyriausybėje, kaip viskas stabilu ir gera. Premjeras labai supyko ant Laisvosios rinkos instituto specialistų, kurie sakė, kad jeigu dabartinė Vyriausybė būtų uždara akcinė bendrovė, tai jau per tą šimtą dienų būtų bankrutavusi. Tiesa, prieš Velykas Premjero patarėjas A.Valys pradžiugino tautiečius, pateikęs projektą įteisinti lyties pakeitimo operacijas! Pasirodo, jog tai ir yra svarbiausia Lietuvos sveikatos problema – patenkinti keliolikos nestabilios psichikos iškrypėlių poreikius. Aišku, A.Valys, nepakliuvęs į Seimą ir tapęs Premjero patarėju, mažiausiai rūpinosi tais nežinia kokiais asmenimis. Jam ir jo viršininkui rūpi visai kiti reikalai – suteikti dar vieną pinigų maišą Premjero aplinkos žmonėms, vertelgoms, kurie iš cheminių abortų, o dabar ir lyties pakeitimų susižers papildomus tūkstančius.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija