|
Makiavelizmas
Petras KATINAS
Vyriausybė paminėjo savo veiklos šimtadienį. Premjeras, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, palaipsniui perimanti partinio garsiakalbio vaidmenį, dėstė per visą Didžiąją savaitę, kokios kūrybingos diskusijos vyksta Vyriausybėje, kaip viskas stabilu ir gera. Premjeras labai supyko ant Laisvosios rinkos instituto specialistų, kurie sakė, kad jeigu dabartinė Vyriausybė būtų uždara akcinė bendrovė, tai jau per tą šimtą dienų būtų bankrutavusi. Tiesa, prieš Velykas Premjero patarėjas A.Valys pradžiugino tautiečius, pateikęs projektą įteisinti lyties pakeitimo operacijas! Pasirodo, jog tai ir yra svarbiausia Lietuvos sveikatos problema patenkinti keliolikos nestabilios psichikos iškrypėlių poreikius. Aišku, A.Valys, nepakliuvęs į Seimą ir tapęs Premjero patarėju, mažiausiai rūpinosi tais nežinia kokiais asmenimis. Jam ir jo viršininkui rūpi visai kiti reikalai suteikti dar vieną pinigų maišą Premjero aplinkos žmonėms, vertelgoms, kurie iš cheminių abortų, o dabar ir lyties pakeitimų susižers papildomus tūkstančius. Štai neseniai, net springdamos iš pasitenkinimo, kai kurios komercinės televizijos rodė ir liaupsino Premjero žento (gydytojo) žygdarbius Kirgizijos kalnuose, kai jis už 50 tūkst. litų nuvyko į kalnus sumedžioti kalnų ožio. Ir dar sako, kad gydytojai skursta. O jų prezidentas gegužės pradžioje netgi gydytojų streiką rengia. (Tai gal ir žentas įsitrauks į jų gretas?) Štai, pasirodo, kokie reikalai rūpi Vyriausybei. Kaip teigia specialistai, tokios lyties pakeitimo operacijos kainuoja apie 80 tūkst. litų. Tai gal už jas ir bus mokama iš ligonių kasų? Tiesa, darbiečių atstovai Seime ėmė šaukti, kad jų partietis sveikatos apsaugos ministras, kurio rekomendacijomis rėmėsi Premjero patarėjas, dėl to lyčių pakeitimo niekuo dėtas. Kas gi tuo gali patikėti? Kita vertus, sveikatos apsaugos ministras jau prisidirbo per tą šimtadienį daugiau negu reikia. Nesąmonių, žinoma. Didžiausia jų ministro ir kitų jo kolegų sukurptas absurdiškas įstatymas, prasilenkiantis su bet kokiu žmoniškumu, kad be tėvų parašų negalima pradėti gydyti net į avariją patekusio vaiko. Netgi patys medikai begalės parašų reikalaujantį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą vadina durnyste.
Premjero partijos politbiuras paskelbė, kad partijoje prasidėjo diskusijos dėl partijos programos patobulinimo, veiklos prioritetų ir panašių dalykų. Leista suprasti, kad nomenklatūrininkų partinių veikėjų, jų vaikų ir vaikaičių partija bus mažumėlę atšviežinta, bent jau iš pažiūros taps panašesnė į tradicinę vakarietišką socialdemokratų partiją. Nežinia, kam skirti tokie pranešimai apie tas tariamas diskusijas. Ne tokia kompanija susibūrusi šioje partijoje. Vado ir politbiurio žodis dar nuo LKP CK laikų čia lemia viską. O jeigu pabandysi diskutuoti ar, gink Dieve, pakritikuoti patį partijos vadą, tai susilauksi prof. B.Genzelio likimo. Iš visų tribūnų būsi iškoneveiktas vos ne kaip renegatas, oportunistas, atskalūnas. Juk ne juokas, profesorius visiems girdint ir matant pasakė tai, kas normaliems piliečiams jau seniai žinoma. Pavadino savo kolegas, socialdemokratų skraiste prisidengusius, bolševikinio raugo gobšių laukinių kapitalistų partija. Ir ne vien už tai prof. B.Genzelis užsitraukė nomenklatūrininkų partijos nemalonę. Jis kiekviena pasitaikiusia proga drįsta priminti apie vis augančią Rusijos grėsmę. O to daryti nevalia. Juk, žiūrėk, Maskvoje, kokiame nors Gazprom ar Lukoil ims ir pagalvos, kad Lietuvos nomenklatūrininkai persitvarkė, ir todėl užriš pinigų kapšą. Partijos vadas bijo net žodį pasakyti prieš buvusius šeimininkus. Jis netgi atsisakė nors žodeliu įvertinti Rusijos ambasadoriaus B.Cepovo, išvadinusio lietuvius vos ne debilais, akibrokštą. Anot Premjero, tai politikų reikalas vertinti tokius dalykus. Taigi ir Premjeras ne politikas, o tiktai reikalų tvarkytojas, statybininkas, ūkvedys.
Na, o dėl diskusijų partijos viduje, tai nereikia toli ieškoti pavyzdžių, kad įsitikintum, jog tokie dalykai partijoje, kurioje iš esmės tebegalioja senas SSKP demokratinio centralizmo principas, jokių diskusijų būti negali. Jeigu kuris nors nesusipratęs partietis per savo naivumą ar norėdamas sureikšminti save drįsta mažumėlę pakritikuoti amžinai gyvo Premjero ir partijos vado generalinę liniją, naudojamas irgi puikiai veikiantis botago ir meduolio principas. Štai kaip stengėsi būti netgi didesniu bolševiku už Kapsuką ar Sniečkų, netgi už dabartinį vadą bičiulis Vytenis Andriukaitis. O buvo išverstas iš balno. Be didelių ceremonijų. Arba buvę laisvamaniai Julius Sabatauskas ar Algimantas Salamakinas. Pastarasis, vienu metu anoje kadencijoje vadovavęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, gal iš tiesų bandė bent jau kiek pristabdyti spjaunančių į įstatymus, jau nekalbant apie Seimo statutą, partiečių akibrokštus. Ir ką gi? Iš pradžių prieš rinkimus buvo nugrūstas į partinio sąrašo galą, o dabar staiga persiauklėjęs mūru stoja už Konstitucijos ir įstatymų pažeidėjus Seimo narius Joną Ramoną ir Aldoną Balsienę. Nesvarbu, kad abu oficialiai nepriklauso šlovingajai. Bet vis tiek labai savi. Be to, A.Salamakinas, sprendžiant iš Socialdemokratų frakcijos seniūno, besitaikančio net į paties vado kėdę, Juozo Oleko šnekų, matyt, gavo partinę užduotį išstumti iš Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko posto naivų pedagogą Algirdą Monkevičių. Nesvarbu, kad šis lyg ir koalicijos partneris socialliberalas. Bet, neatsiklausęs nei Č.Juršėno, nei J.Oleko, A.Monkevičius drįso pateikti Seimui siūlymą atimti parlamentarų mandatus iš Konstituciją pažeidusių J.Ramono ir A.Balsienės. O šito daryti jokiais būdais nevalia. Žiūrėk, ir kitiems, nesiskaitantiems bent dėl akių su Konstitucija ir įstatymais, socdemams, darbiečiams ir valstiečiams dėl tokių kaip A.Monkevičius gali būti nemalonumų. Todėl tokiems eretikams tiesiai šviesiai nurodyta nešokinėti aukščiau bambos, o sėdėti kaip pelėms po šluota. Taip, išteisinus Konstitucijos pažeidėjus A.Balsienę ir J.Ramoną, atidaryta žalioji gatvė panašiai elgtis ir kitiems. O vis labiau besireiškiantis buvęs sveikatos apsaugos ministras J.Olekas, sureikšmindamas save, metė pirštinę ne bent kam, o pačiam nepajudinamam partijos bosui ir krikštatėviui. Partijos lyderio ginčą su prof. B.Genzeliu pavadino vaikų stumdymusi smėlio dėžėje... Tokių dalykų, pavadinant partijos vadą nesubrendusiu vaiku, dar nėra buvę.
Vadinamoji valdančioji koalicija, vis dar besiriejanti dėl mokesčių sistemos tobulinimo, pačiam Premjerui vos ne kasdien skelbiant vis keistesnius, vienas kitam prieštaraujančius pareiškimus tuo klausimu, imasi ir kitų neatidėliotinai svarbių darbų.
Vyriausybė jau rengiasi pateikti Seimui įstatymo ir Konstitucijos pataisos projektą dėl vicepremjero pareigybės įvedimo. Matyt, nereikia ir aiškinti, kam ta pareigybė turėtų atitekti. Juk neatsitiktinai ūkio ministras ir darbiečių vadas po kelionės pas bičiulius į Maskvą ir Rusijos sostinėje, ir grįžęs namo kalbėjo, tarsi jis yra Lietuvos vadovas, o visi kiti esą tik šiaip sau. Todėl nieko nereikštų, jeigu vicepremjero postas ir būtų įteisintas. Juk ir taip visi mato, kas tampo už virvučių ir Premjerą, ir Vyriausybę. Jeigu dar atsiranda koks nors nesusipratėlis ministras, toks kaip finansų ministras A.Butkevičius, tai net ligoninėje atsiduria. Be to, norint pakeisti Konstituciją, įvedant vicepremjero pareigybę, reikia, kad už tai balsuotų mažiausiai 95 Seimo nariai. O surinkti tokį balsų skaičių nebūtų lengva. Ir sudėjus visus darbiečių, socdemų, valstiečių, netgi mišrios frakcijos ar paksininkų balsus, jų nepakaks. Tektų ieškoti papildomų balsų. Tai reikštų papildomas išlaidas. Kaip žinoma, kuo jau kuo, o pinigais bolševikiniai kapitalistai dalytis nenori.
Yra dar vienas dalykas, su kuriuo, be abejo, susidurtų didžioji koalicija. Juk, be V.Uspaskicho, vicepremjeru labai trokšta tapti valstietė K.Prunskienė. Sprendžiant iš nepaprastai malonaus premjero A.Brazausko elgesio su Šatrija per jo surengtą visų vyriausybių ministrų balių ir liaupsių, išsakytų gintarinei ledi, Premjerui būtų priimtinesnė K.Prunskienės kandidatūra. Taigi jeigu šis vicepremjero pareigybės įvedimo procesas įsibėgės, visuomenė sulauks, žiniasklaidos džiaugsmui, labai įdomių dalykų.
Bet, ir be vicepremjero skyrimo, tų įdomių dalykų bus daugiau nei pakankamai. Mat artėja savivaldybių rinkimai. O paraišką užimti visas Lietuvos savivaldybes jau pateikė rusų oligarchas. Kur jau čia K.Prunskienei susilyginti su jo pinigais! Nebent Maskvoje nuspręstų, kuris valstybininkas Kremliui būtų geresnis.
Be šių žaidimų, Premjerui iškilo dar vienas rūpestis. Švietimo ir mokslo ministerija netikėtai pasiūlė uždrausti Maskvos finansuojamos tarptautinės Baltijos akademijos veiklą Lietuvoje. Ministerijos specialiosios komisijos išvadoje sakoma, kad ta rusiška tarptautinė akademija ne tik nepateikė ministerijai informacijos apie studijų programas, bet ir nuolat pažeidinėjo Lietuvos Respublikos teisės aktus. Kaip žinoma, šioje rusišką masinę sąmonę formuojančioje akademijoje savo žinias gilina ne tik Lietuvos policijos, bet ir kitų valstybinių institucijų pareigūnai. Galima priminti vieną labai reikšmingą faktą, įteisinant šį Rusijos penktosios kolonos lizdą Lietuvoje. Mat dabar stengiamasi visą bėdą už tos akademijos įteisinimą suversti buvusiam švietimo viceministrui, dideliam Maskvos draugui Rimantui Vaitkui. Aišku, jo nuopelnų Maskvai niekas neneigia, ir už tai jis bemat partijos rūpesčiu buvo patvirtintas M.Riomerio teisės universiteto prorektoriumi. Bet kaip suprasti, kad ši įstaiga buvo legalizuota anos A.Brazausko Vyriausybės skubiai sušauktame posėdyje? Yra nuomonių, kad tokio posėdžio išvis nebuvo. Pakako tik Premjero suraityto parašo.
Vienas filosofas dabartinės Lietuvos valdžios vykdomą politiką įvertino kaip makiavelizmą. Galima priminti, kad šis žodis kilo iš garsiojo Florencijos politiko, rašytojo ir filosofo Nikolo Makiavelio (1469-1527) skelbtos politinės doktrinos. Tos doktrinos pagrindinis bruožas siekiant valdžios naudoti visas įmanomas priemones: veidmainystę, cinizmą, smurtą, klastą ir jokių moralinių normų nepaisymą. Su tuo galima sutikti tik iš dalies. Pirmiausia todėl, kad, sprendžiant iš darbiečių, valstiečių, nomenklatūrinės socdemų partijos veikėjų taktikos, vargu ar jie yra skaitę N.Makiavelio raštus. Pagrindinis jų skaitymas ir išstudijuotas veikalas, anot politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos, SSRS ir SSKP istorijos vadovėliai ir Maskvos, Leningrado bei Vilniaus aukštosiose partinėse mokyklose iškaltos tiesos. Verta įsidėmėti dar vieną R.Valatkos pastebėjimą ir kartu klausimą: Ar KGB rezervininkas Šakiuose yra didesnė blogybė už komunistų partijos centro komiteto sekretorių Vilniuje?
© 2005 "XXI amžius"
|