|
Kristaus kančia ne prislegia, o kelia
Norėčiau pasidalyti mintimis apie kovo 25 dieną (Nr. 24) išspausdintą straipsnį Eucharistijos patirtis: šv. Juozapo iškilmės Alytuje.
Man patikdavo skaityti aktyvios Alytaus parapijietės K.Bondarevos straipsnius, tačiau keli pastarieji, ypač šis, mano nuomonę pakeitė. Įdomu, kodėl ši, atrodo, sąmoninga parapijietė nori būti Dievo vietoje, o nelikti tikinčiąja? Įdomu, kodėl ji mano turinti teisę nurodyti kunigui, kokį pamokslą sakyti, kaip organizuoti šventes? Kodėl ji mano, kad kunigas turi su ja tartis dėl savo asmeninio gyvenimo, dėl poilsio? K.Bondarevai atrodo, kad kunigas jai turi už viską atsiskaityti. Įdomu, kodėl katalikę slegia Kristaus kančia? Manau, šv. Juozapas tikrai nesupyktų, jei per jo šventę būtų prisiminta Jėzaus kančia. Aišku, jei ji mato tik žiaurumus, o ne nuopelnus iš kančios, tai tada tikrai slegia. Bet Kristaus kančia yra išgananti ir nuopelninga. Viešpaties kentėjimas, mirtis ant kryžiaus ir Prisikėlimas yra tikėjimo esmė. Todėl apie tai galima kalbėti bet kurios šventės metu, ypač Verbų išvakarėse.
Pas mus, Vilkaviškyje, taip pat vyko per Verbas koncertas pagal Theodore Dubois Septyni Kristaus žodžiai. Susirinko daug žmonių ir visi buvo pakylėti. Parėjome namo geresni, o ne Kristaus kančios prislėgti. Mes, vilkaviškiečiai, gerai pažįstame ir prisimename dabartinį Alytaus dekaną kun. A.Užupį, todėl labai liūdna ir skaudu, kad kitoje parapijoje jo nemyli ir netgi per laikraštį šmeižia, ypač prieš Velykas, Didįjį penktadienį. Užuot padėkojusi, ji kaip Kristui nuplėšia drabužį jį apnuogina. Galėtų K.Bondareva atidžiai paklausyti pamokslų apie Jėzaus kančią ir pasimokyti iš savo netakto. Kaip pastebėjau, šios parapijos žmonėms apie kančią ir pagarbą dar reikia mokytis. Aš, buvusi parapijietė, reiškiu pagarbą ir dėkingumą kun. A.Užupiui už suteiktus patarnavimus ir vilties žodį, kai jis buvo pas mus. Linkiu jam stiprybės, kantrybės ir išminties, o K.Bondarevai nenuvertinti Jėzaus Kristaus kančios.
Aušra LAKICKAITĖ
Vilkaviškis
© 2005 "XXI amžius"
|