|
Lietuvos radijo ir televizijų
šventinės dovanos
Vasario 16 dieną per Nacionalinį radiją Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis ir, atrodo, save istorike laikanti N.Putinaitė pateikė, švelniai tariant, keistų teiginių. N.Putinaitė kalbėjo, kad lietuviški tautiniai drabužiai nėra labai svarbus dalykas. Daug kur neteisus buvo Jonas Basanavičius. Negera jo teorija, kad lietuviai kilę iš trakų. Ji teigė, esą kryžiuočiai padėjo Lietuvai sukurti savo valstybę. Vadinasi, kryžiuočiams mes turėtume būti dėkingi.
A.Nikžentaitis teigė, kad lietuvių tapatumą daugiau sukūrė ne J.Basanavičius, o Maironis. Dabartinių naujųjų istorikų uždavinys atmesti dabar esančius Lietuvos istorijos mitus. Tarp jų peržiūrėti Vytauto mitą. Anksčiau A.Nikžentaitis yra apgailestavęs, kad medaliu (po mirties) buvo apdovanotas daugelio lietuvių vadinamas tautos didvyriu generolas Povilas Plechavičius. Kyla klausimas, koks tas Lietuvos istorijos institutas, jei taip kalba jo direktorius.
Uvertiūrą Kovo 11-ajai kovo 10 dieną surengė TV3 kanalas specialia debatų laida Forumas, kurią vedė Edmundas Jakilaitis. Jis klausinėjo tokius Lietuvos gerovės kūrėjus kaip Adolfą Šleževičių, Kazimirą Prunskienę, Česlovą Juršėną, Algirdą Brazauską. Dalyvavęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis pasakė, kad 1990 metais buvusios premjerės K.Prunskienės ir jos pavaduotojo A.Brazausko sumanytas staigus didelis kainų pakėlimas, beje, K.Prunskienei tik grįžus iš Maskvos, buvo jedinstveninkų išnaudotas Seimo puolimui.
Staigiai ir ryžtingai į tai reagavęs A.Šleževičius pareiškė, kad taip kalbėti gali tik ekonomikos neišmanėlis. Lietuvos ekonomika tuo metu buvusi labai bloga ir kainas reikėjo būtinai padidinti. Jam solidariai pritarė K.Prunskienė ir A.Brazauskas. Betgi tuometis Seimo pirmininkas prof. V.Landsbergis atšaukė šį triuką, ir dėl to Lietuvos ekonomika nesužlugo ir nepablogėjo.
O štai vienas iš Č.Juršėno kalbos perlų. Jis pareiškė, kad LDDP pirmą kartą dėl to laimėjo Seimo rinkimus, jog buvo opozicijos mušami. Taigi Lietuvos žmonės balsavo už skriaudžiamuosius.
Šiame forume gaila buvo prof. V.Landsbergio. Jis vienas turėjo analizuoti oponentų peršamą tiesą, kuri, beje, buvo tolokai nuo teisybės. Belieka laukti, kada TV3 televizijos kanalas ateityje į tokį forumą pakvies Burokevičių ir Jermalavičių. Jie taip pat turi savo tiesą.
Kovo 11 dieną per radiją kalbėjęs R.Ozolas teigė, kad didžiausia demokratija Lietuvoje buvo esant prezidentui Kaziui Griniui. Gali būti, kad R.Ozolas turėjo galvoje štai ką: taikios studentų demonstracijos dalyvius Kaune raitoji policija net tautos šventovėje Karo muziejaus teritorijoje vaikė ir mušė. Tamsus gaivalas ir komunistai gatvėse plėšė Lietuvos kariškiams antpečius ir kepures, o užgiedojus Internacionalą, netoli esantiems žmonėms buvo liepiama jį pagerbti stovint ramiai. Tada R.Ozolas teigė, kad, kaip ir prezidento K.Griniaus laikais, po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje geriausiai tvarkėsi premjeras A.Šleževičius. Pagal R.Ozolą, ne šiam esant buvo sugriauti bankai, kolūkiai, prichvatizuoti fabrikai, gamyklos, laivynas ir kitas Lietuvos turtas.
Beveik tuo pačiu laiku per Lietuvos televiziją buvo parodytas dokumentinis filmas Lietuvos Respublikos premjerai (autorius Rimantas Šilinis, 2003). Čia ir vėl buvo parodyti K.Prunskienės, A.Šleževičiaus, L.M.Stankevičiaus, Gedimino Vagnoriaus ir net Rolando Pakso postringavimai. Pavyzdžiui, K.Prunskienė gyrėsi, kad, jai būnant premjere, visko gaudavo iš Rusijos, ko tik reikėjo Lietuvai. (Taigi, atrodytų, tuo metu viskuo buvome aprūpinti. Tačiau gerai atsimename, kad taip nebuvo.) Teigė, kad nuvykusi į Ameriką daug gero nuveikė Lietuvos labui. Nepaaiškino, ką konkrečiai.
Pasakojo, esą per ekonominę Lietuvos blokadą atėjęs pas ją V.Landsbergis ir, neišmanydamas apie ekonomiką, kalbėjo, kad reikia daugiau įsigyti arklių, vežimų ir kt. Bet juk esant degalų deficitui tai visai logiška.
A.Šleževičius gyrėsi, kad beveik jo dėka iš Lietuvos buvo išvesta rusų kariuomenė, gerai įvedė litą. Kad litus įvedant daugelis nusikaltėlių galėjo be apribojimų pasikeisti neteisėtai įsigytus pinigus, nesidomint, iš kur jie gauti, nepaminėjo. Dėl tuometinių bankų išvogimo kalti jo pavaldiniai. Jis pats esą neteisingai ir be priežasties buvo atleistas iš premjero pareigų.
Buvęs premjeras L.M.Stankevičius teigė, kad stabilizatoriumi vadintas A.Šleževičius tikrai stabilizavo Lietuvos ekonomiką, o buvusio premjero A.Šimėno pabėgimas buvo surežisuotas. Margionių (Varėnos r.) seniūnas Vincas Kvaraciejus pridūrė, kad Šimėną sudirbo V.Landsbergis. Paskui pasirodęs R.Paksas pasigyrė, kad jis labai prisidėjo prie Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą. Nepraleido progos suniekinti Williams sutartį, neužsimindamas, kad jo vadovaujama Vyriausybė ją pablogino.
G.Vagnorius teigė, jog jo Vyriausybė darė daug reformų, o jos daugeliui nepatiko. Žinodamas, kad ateityje už tai bus atstatydintas, tai padarė pats. Nepaaiškino, kodėl Lietuvos žmonių sąskaita teisėjams ir valdininkams taip padidino atlyginimus, nors ir iki tol jie gavo nemažai. Tiesa, tuo metu jis kalbėjo, kad, nepakėlus teisėjams atlyginimų, jie išbėgios į privačias struktūras. Tuo patikėti gali nebent maži vaikai.
Galima pastebėti, kad vėliau Konstitucinis Teismas tiesiog kūnu užstojo savo kolegų kastą ir neleido premjerui A.Kubiliui šių didžiulių atlyginimų bent kiek sumažinti. Matyt, Konstituciniam Teismui atrodo, jog tokio G.Vagnoriaus nutarimo negali panaikinti vėlesnė Vyriausybė, Seimas ir net jie, tai galėtų padaryti nebent pats Dievas. G.Vagnorius nekalbėjo apie tokius, kaip jam atrodo, niekniekius, kad prieš atsistatydindamas pavertė valstybę beveik nemokią ir paliko daugiau nei šešių milijardų skolą. Taigi pasigirti tikrai yra kuo, ir, žinoma, ne tik jam vienam.
Tai tokie veikėjai per mūsų tautines šventes postringavo Lietuvos radijuje ir televizijoje.
Stasys GASIŪNAS
Kaunas
© 2005 "XXI amžius"
|