|
Lenkija nori tiesos apie Katynės žudynes
Pažymėdamas Katynės nusikaltimo 65-ąsias metines, Lenkijos Seimas pagerbė niekšiškai nužudytų lenkų karo belaisvių atminimą. Dalyvaujant aukų artimųjų atstovams deputatai priėmė nutarimą. Dokumente pabrėžiama, jog Seimas laukia, kad rusų tauta ir Rusijos valdžia galutinai pripažintų lenkų belaisvių žudynes genocidu.
Seimas taip pat laukia, kad būtų išaiškintos visos Katynės nusikaltimo aplinkybės ir nurodytos vietos, kur palaidota daugybė nužudytų belaisvių, kurių kapų iki šiol nepavyko surasti. Kaip pažymima nutarime, turi būti viešai paskelbtos visų nusikaltėlių pavardės.
Seimas pareiškė apgailestaująs dėl to, kad Rusijos generalinė prokuratūra nutraukė Katynės nusikaltimo tyrimą. Laukiame, kad Rusija perduotų visus dokumentus, surinktus atliekant tyrimą, - pabrėžiama nutarime.
Stalino ir aukščiausios SSRS valdžios įsakymu Katynės miške, Tverėje, Charkove ir kitose vietose buvo nužudyti 22 tūkstančiai lenkų kariškių.
Esame įsitikinę, kad tik visos tiesos apie nusikaltimą atskleidimas, taip pat visų nusikaltėlių pasmerkimas ir nubaudimas padės užgydyti žaizdas ir užmegzti geros kaimynystės santykius tarp Lenkijos ir Rusijos Federacijos. Tautų susitaikymas ir draugystė įmanomi tik tiesos ir atminimo, o ne nutylėjimų ir melo pagrindu, - pažymima nutarime.
Lenkijos Seimo pirmininkas Vlodzimežas Cimoševičius per susitikimą su buvusiais belaisviais ir Katynės žudynių aukų artimaisiais pareiškė, kad Rusijos pareiga - atskleisti visą tiesą apie šį nusikaltimą. Nesuprantu, kodėl Boriso Jelcino Rusijai buvo lengviau pripažinti atsakomybę (už Katynės žudynes) nei Vladimiro Putino Rusijai paskelbti nusikaltimą padariusių asmenų pavardes, - pabrėžė jis.
PAP-ELTA
© 2005 "XXI amžius"
|