Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Liudijimai
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pasaulio katalikai turi naują Popiežių

Kardinolas Jozefas Ratcingeris – popiežius Benediktas XVI

Šv. Petro aikštėje susirinkę tikintieji audringais plojimais pasveikino popiežių Benediktą XVI

Antrąją konklavos dieną, antradienį, balandžio 19-ąją, 18 val. 45 min. (Romos laiku) kardinolas protodiakonas Chorchė Medina Estevezas Romos miestui ir visam pasauliui paskelbė džiugią žinią: Habemus Papam! – Turime Popiežių! Po ketvirtojo balsavimo juo buvo išrinktas 78 metų vokiečių kardinolas Jozefas Ratcingeris. Naujasis Popiežius, pasirinkęs Benedikto XVI vardą, 18 val. 48 min. pasirodė Šv. Petro bazilikos palaiminimų ložėje ir buvo sutiktas šimtatūkstantinės minios plojimų bei džiaugsmo šūksnių. Kreipdamasis į susirinkusiuosius Šv. Petro aikštėje ir visus, komunikacijos priemonių pagalba sekusius pirmąjį popiežiaus Benedikto XVI pasirodymą Miestui ir Pasauliui, Šventasis Tėvas prabilo:

Brangūs broliai ir seserys, po didžio popiežiaus Jono Pauliaus II kardinolai išrinko mane, paprastą ir nuolankų Viešpaties vynuogyno darbininką. Mane guodžia supratimas, kad Viešpats moka dirbti naudodamasis netobulais instrumentais ir ypač pasivedu jūsų maldoms. Prisikėlusio Viešpaties džiaugsme, pasitikėdami Jo nuolatine pagalba, ženkime pirmyn. Viešpats mums padės ir Švenčiausioji Mergelė Marija bus mūsų pusėje. Ačiū!

Minios Šv. Petro aikštėje šūksniai „Viva il Papa“ („Tegyvuoja Popiežius“) persipynė su itališkai skanduojamu naujojo Popiežiaus vardu: „Benedetto“ – „Benediktas“.

Popiežius Benediktas XVI palaimino Miestą ir Pasaulį. Dar kelias minutes pasiliko palaiminimų ložėje sveikindamas minią. 18 val. 59 min. Popiežius atsisveikino su visais, ir durys į palaiminimų ložę buvo uždarytos. Minia dar ilgai šurmuliavo Šv. Petro aikštėje, vis atnaujindama skandavimus „Habemus Papam!“ – „Turime Popiežių!“

Naujuoju 265-uoju Popiežiumi Bažnyčios istorijoje po 26 valandų konklavos išrinktas kard. J.Ratcingeris buvo vienas artimiausių popiežiaus Jono Pauliaus II bendradarbių Bažnyčios mokymo klausimais, vadovavo Kardinolų kolegijai, kurios 115 narių, atvykusių iš 52 valstybių, rinko buvusio Šventojo Tėvo įpėdinį. Jis yra vyriausias dvasininkas, paskirtas Popiežiumi nuo Klemenso XII laikų, kuriam 1730 metais taip pat buvo 78 metai. Tai pirmasis vokietis Popiežius nuo Viktoro II (1055-1057).

Benedikto XVI biografija

Jozefas Ratcingeris gimė 1927 m. balandžio 16 d. Marktl am Inn gyvenvietėje (Pasau vyskupija) Vokietijoje, tad prieš pat prasidedant konklavai jam sukako 78-eri. Jo tėvas, žandarmerijos komisaras, buvo kilęs iš senas tradicijas turinčios katalikų žemdirbių šeimos Bavarijoje.

Paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais J. Ratcingeris, tapęs pilnamečiu, buvo pašauktas į karo tarnybą priešlėktuvinės gynybos pagalbiniuose daliniuose. Nuo 1946-ųjų iki 1951 metų jis studijavo filosofiją ir teologiją Miuncheno universitete ir Freizingo aukštojoje filosofijos ir teologijos mokykloje. Baigęs studijas, 1951 m. birželio 29 d. J. Ratcingeris buvo įšventintas į kunigus. Tą pačią dieną kunigystės šventimus gavo ir jo brolis Georgas, kuris iki šiol gyvena Bavarijoje.

Po poros metų, 1953-iaisiais, apgynus disertaciją tema „Dievo tauta ir namai šv. Augustino Bažnyčios doktrinoje“, jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Dar po ketverių metų kun. J.Ratcingeris apgynė darbą „Šv. Bonaventūro istorijos teologija“ ir tapo docentu.

Tuo pat metu kun. J. Ratcingeris dėstė dogmatikos ir fundamentinės teologijos kursus Freizingo aukštojoje filosofijos ir teologijos mokykloje, 1959-1969 metais – Bonoje, 1963-1966 metais – Miunsterio, 1966-1969 metais – Tiubingeno universitetuose. 1969 metais jis tapo Ratisbona universiteto viceprezidentu ir jame dėstė dogmatikos ir dogmų istorijos kursus.

Per šiuos metus kun. J. Ratcingeris tapo žinomas ir tarptautinėje plotmėje, nes aktyviai, kaip tuometinio Kelno arkivyskupo kardinolo Jozefo Fringso konsultantas teologijos klausimais, dalyvavo II Vatikano Susirinkime ir nemažai prisidėjo prie jo priimtų dokumentų redagavimo.

Tarp daugelio jo parašytų knygų reikėtų paminėti 1968 metais išleistą universitetinių paskaitų apie apaštališkojo tikėjimo išpažinimą rinkinį „Įvadas į krikščionybę“, 1973-iaisiais publikuotą sielovadai skirtų meditacijų ir pamokslų rinkinį „Dogma ir Apreiškimas“. Nemenką šurmulį sukėlė ir jo pasisakymas Bavarijos katalikų akademijoje „Kodėl aš vis dar esu Bažnyčioje“. Kun. J. Ratcingeris tvirtino: „Tik Bažnyčioje, o ne šalia Bažnyčios, yra įmanoma būti krikščioniu“. Verta paminėti 1985-aisiais išspausdintą knygą „Ataskaita apie tikėjimą“ ir 1996 metais išleistą knygą „Žemės druska“.

1977 m. kovo 24 d. popiežius Paulius VI jį paskyrė Miuncheno ir Freizingo arkivyskupu.

J. Ratcingeris yra vienas iš nedaugelio dar popiežiaus Pauliaus VI paskirtų kardinolų, iki šiol turėjusių naujojo Popiežiaus rinkimo teisę. Kardinolo titulas J. Ratcingeriui buvo suteiktas tais pačiais metais, kuriais jis buvo paskirtas arkivyskupu – 1977 m. birželio 27 d.

1981 metų pabaigoje popiežius Jonas Paulius II paskyrė kardinolą J.Ratcingerį Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu, Popiežiškosios Biblijos komisijos ir Popiežiškosios tarptautinės teologinės komisijos pirmininku. Visas šias pareigas kardinolas J. Ratcingeris ėjo iki šiol.

1998 m. lapkričio 6 d. jis buvo išrinktas Kardinolų kolegijos vicedekanu, o 2002 m. lapkričio 30 d. Šventasis Tėvas patvirtino Kardinolų vyskupų sprendimą paskirti jį Kolegijos dekanu. 1986-1992 metais kardinolas J. Ratcingeris vadovavo komisijai, rengusiai naująjį „Katalikų Bažnyčios katekizmą“.

Be vadovavimo Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijai, kardinolas J. Ratcingeris buvo dar šešių kongregacijų, Popiežiškųjų krikščionių vienybės skatinimo ir kultūros tarybų bei kelių Popiežiškųjų komisijų narys.

Kaip pažymi daugelis stebėtojų, kardinolas J.Ratcingeris, ilgiau nei du dešimtmečius dirbęs šalia Jono Pauliaus II, sėkmingai pratęs savo pirmtako įspūdingą ganytojišką veiklą, ypatingą dėmesį sutelkdamas į sekuliarizuoto Europos žemyno naująją evangelizaciją.

VR, XXI

EPA-ELTA nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"