Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Liudijimai
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pasaulio katalikai turi naują Popiežių

Kardinolas Jozefas Ratcingeris – popiežius Benediktas XVI

Antrąją konklavos dieną, antradienį, balandžio 19-ąją, 18 val. 45 min. (Romos laiku) kardinolas protodiakonas Chorchė Medina Estevezas Romos miestui ir visam pasauliui paskelbė džiugią žinią: Habemus Papam! – Turime Popiežių! Po ketvirtojo balsavimo juo buvo išrinktas 78 metų vokiečių kardinolas Jozefas Ratcingeris. Naujasis Popiežius, pasirinkęs Benedikto XVI vardą, 18 val. 48 min. pasirodė Šv. Petro bazilikos palaiminimų ložėje ir buvo sutiktas šimtatūkstantinės minios plojimų bei džiaugsmo šūksnių.

Jono Pauliaus II įpėdinis išrinktas per vieną trumpiausių konklavų

Pirmadienį Italijos kardinolas Pjeras Marinis, sušukęs „Extra omnes“ („Visi lauk“), uždaro Siksto koplyčios duris

Prieš įžengimą į konklavą, pirmadienio rytą, Vatikano Šv. Petro bazilikoje visi naujojo popiežiaus rinkėjai – 115 kardinolų aukojo šv. Mišias „Pro eligendo Romano Pontifice“. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo ir homiliją pasakė Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Jozefas Ratcingeris.

Baltoji skautų misija baigta

Lietuvos skautės Vatikane, Šventojo Tėvo laidotuvėse

Ketvirtadienio naktis baigiasi keistu sapnu: Popiežius per vandenį atbrenda manęs palaiminti... Penktadienio rytą žinia apie Jono Pauliaus II sveikatą žaibu apskrieja visą pasaulį. Net oras virpa nuo įtampos. Visur meldžiamasi, gaudoma informacija iš Vatikano. Ir aš taip pat sukuosi šiame neaiškumo ir keisto laukimo sūkuryje. Ant stalo prie mažo Popiežiaus portreto dega žvakė ir, kiekvieną kartą praeidama, stabteliu ir mintyse nuskrieju ten, prie Šventojo Sosto. O atmintyje nenyksta matytas sapne baltas žmogus. Be galo šilta šypsena ir ranka, daranti kryžiaus ženklą, tarsi viską nuvalanti, kas buvo nešvaru...

Ateikite pagarbinti Viešpatį

Kun.Leonui Kalinauskui – 80

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Vilkijos klebonas kun. Leonas Kalinauskas

Kunigystės šventimais Kristus pašaukia kunigą į savo vynuogyną, ir šis tampa Jo bendradarbiu. Kaip gražu savo gyvenimo dienas užpildyti darbais tokio pašaukimo, kuris duoda progos daryti gailestingumo ir meilės darbus. Padėti žmonėms kelyje į Dievą, darbuojantis įvairiose gyvenimo srityse – labdaros, pastoracijos, socialinėje, švietimo, auklėjimo, spaudos bei talkinant katalikiškiems sambūriams – toks kunigo pašaukimas bei pareiga, toks yra Vilkijos Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Leonas Kalinauskas. Į jo gyvenimo juostą įaustas auksinis kunigystės jubiliejus, 80-asis gimtadienis, veikla, paženklinta nuolatine kova už tautos idealus, dvasinį atgimimą.

Gilios pėdos Tikėjimo,
Tiesos ir Meilės link

Lietuvių katalikų mokslo akademijos garbės narei dr. Antanei Kučinskaitei – 90 metų

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Dr. Antanė Kučinskaitė sulaukė 90-mečio Jono Puodžiūno nuotrauka

Didžiajam Meilės, Vilties ir Tikėjimo skelbėjui Šventajam Tėvui Jonui Pauliui II iškeliavus į Amžinojo Tėvo namus, Lietuvos TV ekranuose mirgėjo vaizdai iš jo 1993 metų kelionės Lietuvoje – manau, kiekvienas turėtų padėkoti LTV laidų kūrėjams už tas brangias valandas. Ne kartą rodytame Šventojo Tėvo susitikime su intelektualais Šv. Jonų bažnyčioje pirmoje eilėje, šalia prof. Vytauto Landsbergio, matėme sėdinčią ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos mokslinę sekretorę, visų vadinamą profesore dr. Antanę Kučinskaitę. Šio straipsnio autorė itin dėkinga profesorei, sudariusiai galimybę taip pat dalyvauti tame susitikime su Šventuoju Tėvu, patirti neišdildomai brangias minutes, pajusti ant galvos uždėtas ypatingą šilumą ir ramybę skleidžiančias laiminančias rankas.

Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio užtarimu patiriamos malonės

Pal. Jurgis Matulaitis (1871-1927)

Katalikų Bažnyčioje lietuvių, kurie būtų pasiekę altorių garbę, nėra daug. Atšventėme vienintelio oficialiai kanonizuoto Lietuvos šventojo karalaičio Kazimiero 400 metų kanonizacijos jubiliejų. Kitąmet balandžio 13 dieną minėsime Palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo 125 metų jubiliejų, o 2007 metais - jo beatifikacijos dvidešimtmetį. Ar sulauksime Palaimintojo Jurgio kanonizacijos – paskelbimo šventuoju? To meldžia ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio katalikai. Antai Kielcuose, Lenkijos mieste, į kurį aštuoniolikmetis J.Matulaitis atvyko pusbrolio Jono Matulevičiaus dėka ir kuriame pradėjo studijas kunigų seminarijoje, įsteigta parapija ir pastatyta bažnyčia Palaimintojo Jurgio Matulewicz titulu. Kanonizacijos bylos vicepostulatoriaus Lietuvai marijonas kunigas Vaclovas Aliulis, sakydamas pamokslą Marijampolės bazilikoje, teigė, kad J.Matulaičio kanonizacijos procese esminė žmogaus darbo dalis jau atlikta: ištirti visi Palaimintojo raštai, apklausti liudytojai. Norint, kad J.Matulaitis būtų paskelbtas šventuoju, būtina ištirti ir patvirtinti kokį nors stebuklą, jo užtarimu įvykusį po 1987 metų beatifikacijos.

Prelato Mykolo Krupavičiaus požiūris į privačią nuosavybę ir Bažnyčios mokymas

Ramūnas LABANAUSKAS

Mykolas Krupavičius – Lietuvos žemės ūkio ministras

Iškilaus Lietuvos visuomenės veikėjo ir kunigo, Krikščionių demokratų partijos vieno iš kūrėjų ir ilgamečio jos vadovo, Mykolo Krupavičiaus (jo 120-ąsias gimimo metines minėsime šių metų spalio 1 dieną) vardas pirmiausia siejamas su prieškariu vykdyta žemės reforma. Jis buvo jos iniciatorius, pats ją ir realizavo. Dabar, praėjus daugiau nei 80 metų, nesunku kalbėti apie žemės reformos lemiamą reikšmę lietuvių tautos likimui, tačiau pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais radikali kun. M.Krupavičiaus propaguota žemės reforma susilaukė daugybės priešininkų: jam teko stoti ne tik prieš sulenkėjusius dvarininkus, bet ir prieš nemažą dalį lietuvių dvasininkų – jam oponavo net kai kurie jo vadovaujamos Krikščionių demokratų partijos vadovai, kurių nuomone, dvarininkų žemės nusavinimas, neatlyginant jos tikrosios vertės, prieštarauja Bažnyčios mokymui.

Iki monarchijos saulėlydžio dar toli

Velso princas Čarlzas vedė Kamilą Parker Boulz, kuri po vestuvių tapo Kornvalio hercogiene. Jiedu ką tik išėjo iš Šv. Jurgio koplyčios, kurioje buvo baigta jų santuokos ceremonija EPA-ELTA nuotrauka

Didžiosios Britanijos sosto įpėdiniui princui Čarlzui pagaliau vedus savo išsvajotą moterį, su kuria romanas tęsėsi ištisus 35-erius metus, Kamilą Parker-Boulz, Anglijoje, Kanadoje ir daugelyje kitų Nacijų sandraugos šalių, kurioms oficialiai vadovauja Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, kilo didžiulis triukšmas. Mat, nepaisant to, kad karalienės rūmai paskelbė, jog naujoji princo Čarlzo žmona niekada netaps karaliene ir vadinsis tiktai karaliaus žmona, žymiausi britų juristai paskelbė, jog, sosto įpėdiniui princui Čarlzui tapus Didžiosios Britanijos karaliumi, Kamila pagal šimtmečiais galiojančius įstatymus taptų ne kokia nors karaliaus žmona ar „konsort princese“, o karaliene.

Artistai ir statistai

Petras KATINAS

Praėjusį trečiadienį pirmą kartą ne Briuselyje, o NATO naujokės Lietuvos sostinėje Vilniuje prasidėjo NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Tai labai reikšmingas įvykis, tuo labiau kad jis vyko buvusioje sovietinėje „respublikoje“. Apie tai, netgi atkūrus mūsų nepriklausomybę, niekas, netgi didžiausi optimistai nė svajoti negalėjo. Tačiau plačiau apie šios svarbios NATO konferencijos reikšmę ir jos rezultatus rašysime kitame numeryje. Šį kartą pravartu pakalbėti apie kitus ne ką mažiau svarbius dalykus, vykstančius Lietuvoje. Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog paskutinysis Šiaulių radikalo M.Murzos išsišokimas ar buvusio krikščionio demokrato P.Gražulio ir prie jo prisijungusių paksininkų badavimo akcija nėra susiję su NATO užsienio reikalų ministrų konferencija.