Gailestingumo apaštalas
Popiežius Jonas Paulius II mirė balandžio 2-osios vakare, antrojo Velykų sekmadienio išvakarėse, kurį jis prieš penkerius metus visoje Bažnyčioje įvedė kaip Dievo Gailesingumo šventę. Tokį pageidavimą apsireiškęs Jėzus perdavė Vilniuje gyvenusiai vienuolei seseriai Faustinai Kovalskai (1905-1938). Šią lenkų mistikę ir Dievo gailestingumo garbinimo pradininkę popiežius Jonas Paulius II yra paskelbęs Bažnyčios šventąja.
Neseniai Vatikano miesto valstybės generaliniu sekretoriumi paskelbtas vyskupas Renatas Bokardas, kuris vedė maldos budėjimą Šv. Petro aikštėje tikintiesiems netrukus po Šventojo Tėvo mirties paskelbimo, taip pat ir patį Joną Paulių II vadina gailestingumo apaštalu. Kaip tik šia tema vyskupas R.Bokardas birželio 20-24 dienomis Krokuvoje (Lenkija) ves rekolekcijas kunigams iš viso pasaulio. Kadangi popiežius Jonas Paulius II prieš išrinkimą į šv. Petro sostą buvo Krokuvos arkivyskupas, tai jo atminimo pagerbimo proga į rekolekcijas turėtų susirinkti labai gausus dvasininkų būrys iš daugelio valstybių, ypač iš kaimyninių.
Interviu katalikų žinių agentūrai Zenit plėtodamas Jono Pauliaus II, kaip gailestingumo apaštalo, sampratą, vyskupas R.Bokardas pirmiausia nurodė jo mokymą, pateiktą įvairiuose dokumentuose, ypač enciklikoje Dives in Misericordia. Taip pat ir konkrečiais ženklais bei liudijimu šis Šventasis Tėvas bus prisimintas kaip gailestingumo reiškėjas. Vyskupas R.Bokardas priminė, kaip Jonas Paulius II atleido savo pasikėsintojui turkų teroristui, aplankęs jį kalėjime, kaip jis daugelį kartų reiškė savo artumą ypač tiems asmenims, kuriems reikia Dievo gailestingumo, pavyzdžiui, AIDS ligoniams, seniems, vienišiems ir kenčiantiems žmonėms.
Labai svarbi Jono Pauliaus II išsakyta pastaba, kad gailestingumas yra išskirtinė viltis šių dienų pasauliui. Iš tikrųjų postmoderni visuomenė išgyvena iki šiol negirdėtą mokslinę ir technologinę pažangą, kuri padeda pagerinti gyvenimą, tačiau pasaulyje vis tiek gausu skurdo. O ką jau kalbėti apie tarpusavio neapykantos nulemtus pasidalijimus, konfliktus ir mirtį sėjančius karus! Galų gale vis daugiau žmonių praranda gebėjimą įžvelgti savo pačių egzistencijos prasmę. Šventasis Tėvas mokė pasaulį, panirusį į šį dvasinį skurdą, kad jis turi išgirsti malonės ir gailestingumo skelbimą, einantį iš aukštybių.
Vyskupas R.Bokardas pastebėjo, kad Dievo Gailestingumo šventės įsteigimas yra svarbi popiežiaus Jono Pauliaus II dovana Bažnyčiai, kartu ir atsakas į pasaulio labiau nei bet kada jaučiamą gailestingumo ir gerumo poreikį. Kaip nurodoma Dievo Gailestingumą simbolizuojančiame paveiksle Jėzau, pasitikiu Tavimi, tikroji neišsenkanti gailestingumo versmė yra Viešpaties širdis. Todėl Dievo Gailestingumo šventimas, pabrėžiant Kristaus auką, kuri skirta visai žmonijai, tampa reikšmingu evangelizacijos įrankiu.
Tai, kad Dievo Gailestingumo šventė yra celebruojama kitą sekmadienį po Velykų, padeda išryškinti Velykų slėpinio didingumą, sakė vyskupas R.Bokardas. Dievas Tėvas, norėdamas išgelbėti žmoniją, atsiuntė savo Sūnų, kuris dėl žmonių atpirkimo paaukojo savo gyvybę. Ar tai nėra pati prasmingiausia Dievo Gailestingumo išraiška? Taigi Dievo Gailestingumo sekmadienis neskirtas tik privačiam garbinimui, bet turi prasmingai įsilieti į visą Bažnyčios gyvenimą. Vyskupas R.Bokardas dar kartą pabrėžė, kad šios šventės prasmė artimai susieta su Velykų slėpiniu, kuris atskleidžia Dievo Gailestingumą ir Dievo gerumą žmonijos atžvilgiu.
Baigdamas pokalbį vyskupas prisiminė, kaip jis kartu su popiežiumi Jonu Pauliumi II dalyvavo naujos Dievo Gailestingumo šventovės Lagievnikuose prie Krokuvos dedikacijos iškilmėse 2002 metais. Jam didelį įspūdį tuomet padarė Šventojo Tėvo pasakyti žodžiai: Kas galėjo pagalvoti, kad jaunas vyras, apsiavęs medinėmis klumpėmis, kuris kiekvieną vakarą eidamas iš darbo užsukdavo į Dievo Gailestingumo koplyčią pasimelsti, vieną dieną grįš čia kaip Popiežius konsekruoti šios šventovės. Kokią slėpiningą istoriją Apvaizda įrašo į žmonių gyvenimą!
* * *
Popiežius Jonas Paulius II buvo iš anksto parengęs savo kreipimąsi balandžio 3 dieną celebruotam Dievo Gailestingumo sekmadieniui, kuris piligrimams Šv. Petro aikštėje buvo perskaitytas po šv. Mišių, aukotų už išvakarėse mirusį Šventąjį Tėvą. Tame Popiežiaus kreipimesi, be kita ko, sakoma:
Žmonijai, kuri kartais atrodo esanti prarasta ir apimta blogio galios, egoizmo ir baimės, prisikėlęs Viešpats siūlo savo meilės dovaną, kuri atleidžia, sutaiko ir atveria sielą vilčiai. Tai meilė, kuri atverčia širdis ir suteikia ramybę. Kaip reikia pasauliui Dievo Gailestingumo supratimo ir priėmimo!
Viešpatie, kuris savo Mirtimi ir Prisikėlimu apreiškei Tėvo meilę, mes tikime Tave ir šiandien Tau kartojame: Jėzau, pasitikiu Tavimi, būk gailestingas mums ir visam pasauliui.
M.B.
© 2005 "XXI amžius"
|