|
Antrojo Pasaulinio karo 60-mečiui Slaptas Hitlerio planas
Vienas Italijos katalikiškos krypties laikraštis Avvenire paskelbė įdomų straipsnį, kaip Vokietijos fiureris planavo pagrobti popiežių Pijų XII. Tiesa, apie tokius Trečiojo Reicho vadovo Adolfo Hitlerio planus jau ne kartą buvo skelbta daugelyje knygų ir memuarų apie Antrąjį pasaulinį karą. Sovietų Sąjungoje popiežius Pijus XII buvo nuolat puolamas kaip palaikęs netgi nacius. Panašias nesąmones skleidė ir Maskvos satelitų Varšuvos bloko šalių bei kiti Europos komunistų partijų laikraščiai. Tai nieko stebėtina. Pijaus XII už ryžtingą poziciją ginant ne tik komunistų persekiojimus katalikus, bet ir kitų konfesijų tikinčiuosius Kremliaus vadovai nekentė tiesiog patalogiškai. Todėl Italijos laikraščio Avvenire publikacija apie Hitlerio planus pagrobti Pijų XII visiškai paneigia ir iki šiol Rusijos patriotinėje žiniasklaidoje skelbiamus prasimanymus apie Pijaus XII tariamą pritarimą, netgi bendradarbiavimą su naciais. Tuo labiau kad apie Hitlerio sąmokslą pagrobti Pijų XII buvo ne kartą užsiminta ir garsiajame nacistinių vadovų teismo procese Niurnberge. Tačiau Sovietų Sąjungos kaltintojas prokuroras Rudenka visaip stengėsi, kad tas klausimas nebūtų keliamas. Maskva ir po karo tikėjosi gauti dividendų iš propagandos apie Pijaus XII bendradarbiavimą su naciais, šitaip siekiant paveikti užgrobtų katalikiškų kraštų, ypač Lenkijos katalikus. Kaip tik dėl tų absurdiškų kaltinimų Pijui XII neva bendradarbiavus su naciais ilgam užstrigo jo beatifikacijos byla. Bet dabar pirmą kartą šis sąmokslas patvirtintas rimtais dokumentais. Ir ne bet kokiais, o buvusio vokiečių generolo Karlo Fridricho Otto Volfo, karo pabaigoje vadovavusio SS kariuomenei Italijoje, raštiškais parodymais. Šiuos atsiminimus prieš savo mirtį 1972 m. kovo 21 d. Miunchene surašė pats SS generolas.
K.Volfas rašė, kad viena iš Hitlerio nerealių idėjų buvo pakeisti krikščionybę... nacionalsocializmu, o patį A.Hitlerį paskelbti žmonijos išgelbėtoju. Tai idėjai įgyvendinti ir buvo suplanuota slapta operacija Rabat. Pagal ją, Vokietijos fiureris planavo pagrobti popiežių Pijų XII dar 1943 metais, kai sąjungininkų kariuomenė išsilaipino Sicilijoje ir visiems tapo aišku, kad Italijos dučės B.Musolinio dienos jau suskaičiuotos. Tačiau netrukus dėl nežinomų priežasčių Berlynas Rabato plano vykdymą sustabdė. Hitleris vėl grįžo prie jo 1944 metais, kai anglų ir amerikiečių pajėgos jau buvo užėmusios pietinius Italijos regionus ir artėjo prie Romos. Tada fiureris iškvietė į Berlyną generolą K.Volfą ir asmeniškai įsakė jam pagrobti Pijų XII. Pagal numatytą planą, SS daliniai turėjo staiga užimti Vatikaną, perimti visus Katalikų Bažnyčios archyvus, o svarbiausia neįkainojamas Vatikano meno vertybes. Planuota kartu su Pijumi XII areštuoti visus artimiausius pagalbininkus bei kardinolus ir saugumo sumetimais išvežti juos į Vokietiją. Ten pontifikui, anot generolo K.Volfo, jau buvo parengta viena kalnų pilių, kurioje jis turėjo būti apgyvendintas kaip garbės belaisvis. Savo užrašuose generolas K.Volfas teigia, kad Pijų XII išgelbėjo ne tik pralaimėjimai karo frontuose bei vermachto generolų nusivylimas fiureriu, bet ir tai, kad daugelis labai aukštų SS generolų nebenorėjo vykdyti Hitlerio įsakymų. Taigi, grįžęs iš Berlyno į Romą, SS generolas K.Volfas, užuot įvykdęs Hitlerio įsakymą areštuoti Popiežių ir kardinolus, pasielgė visai kitaip. 1944 m. gegužės 10-osios vakare jis slapta pasiprašė audiencijos pas Popiežių ir atvyko į ją persirengęs civiliais drabužiais. Pontifiko ir SS generolo susitikimas buvo visiškai slaptas, generolą lydėjo tiktai vienas labai patikimas kunigas. K.Volfas atvirai papasakojo Popiežiui apie Hitlerio įsakymą areštuoti jį ir pabrėžė neketinąs vykdyti šio įsakymo. Generolas patarė Popiežiui imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, nes nebuvo garantuotas, ar Hitleris nesužinos apie jo atsisakymą vykdyti įsakymą ir pavesti tą Popiežiaus pagrobimo operaciją vykdyti kitiems. Tačiau nors ir norėdamas, tai padaryti Hitleris jau nebesugebėjo. Mat 1944 m. birželio 4-osios naktį į 5-ąją vokiečių kariuomenė paliko Romą.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|