| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Kudirkos smuikas grįžo į muziejų Birutė NENĖNIENĖ
Gegužės viduryje į Vilkaviškio krašto muziejų grįžo daktaro Vinco Kudirkos smuikas, kuriuo, kaip manoma, jis galėjo sukurti Tautišką giesmę Lietuvos himną. Smuiko priklausomybę liudija jo viduje ranka padarytas įrašas. Ar tai V.Kudirkos rašysena, atsakys ištyrę ekspertai. Instrumentą restauravęs Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistas Janas Soltanovičius, atidaręs smuiką, padarė šio įrašo fotokopiją. Paežeriuose skambėdavo himnas Dabar smuikas bus saugomas garbingiausioje muziejaus salėje. Anksčiau instrumentas buvo saugomas Vilkaviškio krašto muziejaus filiale Paežeriuose, V.Kudirkos gimtinės klėtelėje. V.Kudirkos smuikas brangus simbolis. Jį surado ir nuo 1980 metų Paežeriuose saugojo mokytojas Stasys Ankevičius. Šis Sibiro tremtinys, kilnus bei doras žmogus ir patriotas, globojo V.Kudirkos tėviškės klėtelę beveik 40 metų. Mokytojas surinko ir joje saugojo vertingus eksponatus iš aplinkinių kaimų, Sūduvos krašto istorijos, kultūros ir buities vertybes. Įtaigūs ir nuolat kartojami mokytojo pasakojimai buvo puikiausia istorijos pamoka dažnai apsilankančioms suaugusių ir moksleivių, įvairių pažiūrų žmonėms iš visos Lietuvos. Dažną ekskursiją S.Ankevičius sutikdavo ar palydėdavo smuiku sugrieždamas V. Kudirkos aranžuotą Ant kalno karklai siūbavo... arba, net sovietiniais laikais, Tautišką giesmę. Knyga apie mokytoją Balandžio 25 dieną Paežerių pagrindinės mokyklos bendruomenė surengė gražų mokytojo S.Ankevičiaus 100 metų jubiliejaus minėjimą. Ta proga buvo įgyvendinta prieš trejus metus, minint jo mirties metines, Šakių rajono Plokščių (ten mokytojas dirbo prieš tremtį) pedagogų pasiūlyta idėja išleisti knygą. Knygą Stasys Ankevičius. Daktaro V. Kudirkos klėtelės-muziejaus saugotojas parengė Paežerių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja L.Kraulėdienė, redagavo paežerietis pedagogas kraštotyrininkas V.Grinius. Smuiką prašė saugoti Mokytojas S.Ankevičius smuikelį, kaip didžiausią brangenybę, laikė savo namuose, o gyvenimo pabaigoje Krašto muziejaus direktoriaus A.Žilinsko prašė toliau jį saugoti. Nors buvo nuomonių, jog smuikas turėtų būti saugojamas Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejuje, tačiau po mokytojo mirties smuiką muziejui perdavė jo sūnus Algimantas. Instrumentą apžiūrėjo profesionalūs muzikantai ir pasakė, jog dėl susidėvėjimo bei pakeistų kai kurių detalių juo griežti neįmanoma, tada muziejus pasirūpino restauravimu. Neįkainojama vertybė Meistras Janas Soltanovičius atsargiai lietėsi prie restauruojamo instrumento. Išorės nekeitė, tik perlakavo, bet atnaujino ir sutvirtino vidų. Meistras sakė, jog buvo matyti, kad smuikas stipriai paveiktas temperatūrų pokyčių, taisytas nekvalifikuotų meistrų. J.Soltanovičius, mokęsis violončelės klasėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, bet pasirinkęs proziškesnę sritį fiziką, prieš dešimt metų ėmėsi muzikos instrumentų remonto. Šiuo metu aptarnauja Lietuvos valstybinę filharmoniją ir M.K.Čiurlionio menų mokyklą, instrumentus remontuoti jam atveža iš Klaipėdos, Kauno orkestrų. Laisvu laiku gamina smuikus ir altus. Iš jo privačios dirbtuvės Vilniuje į žmones iškeliavę 24 instrumentai. Šio smuiko negalėjo pagaminti pats V. Kudirka, nes toks faktas, kad mėgo drožinėti, būtų paminėtas jo biografijoje. Tai XIX amžiaus pabaigos meistrų instrumentas, sakė J.Soltanovičius. Paklaustas apie restauruoto smuiko vertę sakė, jog jos nusakyti neįmanoma jau vien dėl to, kad tai V.Kudirkos smuikas, kuriuo galėjo būti sukurta ir Tautiška giesmė . Instrumentą išbandė ir pirmasis juo Tautišką giesmę pagriežė Muzikos mokyklos dėstytojas Gintautas Andriulionis. Jis pastebėjo, jog melodija skamba švelniai, o meistras patikino, kad smuikas ilgai tarnaus. Vilkaviškio rajonas Autorės nuotraukos
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |