Atnaujintas 2005 birželio 3 d.
Nr.43
(1344)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Laisvė, teisės ir pareigos

Aš ne už tai, kad būtų vykdomos mirties bausmės, kad tėvai muštų savo vaikus, žmonės žudytųsi ar žudytų kitus, reketuotų, plėšikautų, plistų alkoholizmas, narkomanija. Tad ką daryti, kad to nebūtų? Manau, visur reikia geresnio auklėjimo: ypač šeimose, mokyklose rodykime vaikams tinkamą pavyzdį. Iš mažens reikėtų daugiau drausmės. Nebijoti, jei šeimose vaikai paragautų „beržinės košės“. Geri, protingi tėvai vaiko neužmuš, nesužalos, tik sudrausmins. Seniau sakė: „Tėvų mušimas – tai sviestu tepimas“, „Mokyk Jonelį, ne Joną“. Sakoma, jaunas žmogus lengviau pakelia vargą, o ne perteklių. Vargas grūdina, perteklius tvirkina. Man atrodo, kad retas vyresnis žmogus vaikystėje užaugo nemušamas. Negi mes blogesni už dabartinį jaunimą, užaugusį pertekliuje, vaikystėje nežinojusį, kas yra bausmė, neturėjusį atsakomybės ir pareigos jausmo? Dabar tokia „demokratija“, laisvos asmenybės ugdymas, kad jai viskas galima, net ir… nusikaltimai, „papokštavimai“, kurie įdomūs, romantiški. Kitą jie gali įžeisti, nuskriausti, o tu jų sudrausti negali. Ar ne čia blogio šaknys?


Lietuvai reikia gerų šeimų ir sveikų vaikų

Lietuvoje gimstamumas smarkiai mažėja. Jauni žmonės ryžtasi turėti vieną vaikelį, o du – tai jau daug. Jei kuri šeima augina tris vaikus, tai net keista.

Štai asocialios šeimos apsikrovusios vaikais ir tėvai nesiskundžia, nes jiems tikrai gerai: už vaikus gauna nemažus pinigus. Tačiau šie pinigai – vaikų, ir jie turi būti skiriami tik vaikams, o ne tėvų linksmybėms... Tokie girtuokliai tėvai gyvena tik šia diena ir net didžiuojasi, kad turi būrį vaikų. Visai nesvarbu, kad jų vaikeliai paliegę, temoka tik spjaudytis ir keiktis.


Moderniųjų laikų šventasis

Vilniuje buvo suorganizuota kun. Alfonso Lipniūno fotografijų paroda. Džiaugiuosi, kad tokia paroda buvo surengta.

Mano mintys nusikėlė į praeitį, 60 metų atgal. Prisimenu, kaip sniego pūgų mirties žygyje esesininkai varė mus, kalinius. Kun. A.Lipniūnas nešė sunkią kuprinę, vos pajėgdamas bristi pūgoje per sniegą iki kelių. Visi skubinome, nes atsilikusius bent per tris pėdas esesininkai šūviais guldydavo...


Nostalgija ar?

Panevėžio rajone teko važiuoti privačios organizacijos autobusu. Vairuotojo kabinoje kabojo plastmasinė rusiška vėliavėlė. Nostalgija sovietizmui, ar stebėjo, kaip reaguos keleiviai? O jie, atrodo, nekreipė dėmesio, ar nesuprato, kokios šalies šita vėliavėlė. Esu mačiusi vairuotojų kabinose JAV, Didžiosios Britanijos, ES vėliavėlių – jas pastebėdavo.


Pagerbėme ir vokiečių karius

„XXI amžiuje“ (Nr. 37) buvo išspausdintas A.Zolubo rašinys „Kodėl nepagerbti žuvę vokiečių kariai?“. Jis teigė, kad gegužės 8-ąją mūsų valstybės vardu buvo atiduota pagarba žuvusiems SSRS kariams, Vietinės rinktinės savanoriams (pašauktiems ginti Lietuvą nuo SSRS), Armijos krajovos padalinio Lietuvoje kariams, o vokiečių karių, kovojusių prieš stalinizmą ir komunizmą, esą niekas neprisiminė.


Rengiamasi kongresams

Prieš išeidamas į Amžinybę, popiežius Jonas Paulius II 2005-uosius metus yra paskelbęs Eucharistijos metais. Šių metų renginiuose dalyvauja visas Kristų išpažįstantis pasaulis. Nuošalyje nelieka ir Šilalės dekanatas.

Šių metų birželio 10-11 dienomis Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje įvyks Šilalės dekanato Eucharistinis kongresas, į kurį ypač kviečiamas jaunimas, nes ir Amžinybėn išėjęs Popiežius didžiausias viltis siejo su jaunimu, juo pasitikėjo.


Aplankėme Paminklinę Prisikėlimo bažnyčią

Lietuvos ūkininkų draugija kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais į tradicinę Motinos dienos šventę pakvietė ir Ūkininkų draugijos Zarasų skyriaus moteris. Šventė vyko Kaune, Žemės ūkio rūmų salėje.

Ūkininkų draugijos Zarasų skyriaus pirmininkė Irena Stauskienė vadovavo šiai išvykai, kurioje dalyvavo ir daugiavaikės motinos ūkininkės: iš Magučių kaimo – Zita Dumbravienė, auginanti vienuolika vaikų, Jūratė Kochankienė, auginanti šešetą, iš Antalieptės keturių vaikų mama Aurelija Sinicienė, taip pat Rima Budrienė, Zita Kaziulėnienė, Genoefa Drobelienė ir kitos.


Tu tapsi simboliu

Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą.

R.Lovelis

Kaune, ant Žalio kalno šlaito, kaip senolių buvo sumanyta,

Iškilo mūras didis įspūdingas - tai Paminklinė bažnyčia.

           Tai Šventovė neeilinė ir neparapijinė –

           Tai bažnyčia Tautos stiprybės Atgimimo, Prisikėlimo.


Meškos paslauga vaikui

Kartais kai kam kyla klausimas, ar verta vaikus ir suaugusiuosius ruošti Atgailos ir Eucharistijos sakramentams? Gal ir nepasiruošę, tik išmokę išpažinties formulę, gali priimti sakramentus, o gyvenime ir pasiruoš, ir išmoks, ir supras jų reikšmę? Deja, iš patirties reikia konstatuoti, kad geras paruošimas būtinas. Juk vaikai pirmiausiai evangelizuojami, susipažįsta su Dievo slėpiniu, Švč. Trejybe, šventaisiais, kitais tikėjimo dalykais, o paskui katechizuojami. Išmoksta maldų, bendravimo su Dievu. Toks vaiko ir suaugusiojo vedimas į tikėjimą labai svarbus. Kaip vertintume, jei kas teigtų, kad nereikia eiti į mokyklą, suaugs, išmoks ir skaityti, ir rašyti, gyvenimas privers.


Sėkmės raktas

Abiturientai laiko egzaminus ir greitai atsisveikins su mokykla. Visi jau nusprendė, kokį gyvenimo kelią pasirinkti. Jau ne vienas pajuto egzaminų kartėlį, nusivylimą, kiti siekia savo pasirinkto tikslo. Kai kuriuos kankina depresija, kiti sveikatos sutrikimai. Visi žmonės trokšta sėkmės, tačiau ne visi ją pasiekia. Kiti net nesuvokia, kas gi yra ta sėkmė. Tikroji sėkmė pasiekiama tik sunkiu darbu ir didelėmis pastangomis. Sėkmė lydės tuos, kurie tinkamai save vertina, turi tikslą ir jo siekia, moka bendrauti (tobulėja ir analizuoja sėkmės ir nesėkmės priežastis).


Šunys brangesni už žmones

Augau kaime. Kiekvienoje sodyboje buvo šuo ar katė. Žmonės tada sakydavo: „Kurti namai be šuns, akli – be katės“. Tačiau gyvuliai turėjo savo vietą. Niekas jų neskriaudė, bet ir nelepino taip, kaip šiandien jie lepinami. Gyvūnams – specialus ėdalas, priežiūra, vonios su kvepalais, net bendras guolis su šeimininkais prabangiai apstatytuose kambariuose. Aš nebūčiau prieš tai, jei nebūtų vargingųjų, skurstančiųjų, benamių. Bet turtuoliai rūpinasi tik šunimis, nerodo užuojautos, nepadeda vargšams. Seimūnai nori pasididinti sau algas, kad jos būtų panašios į Europos Sąjungos šalių parlamentarų atlyginimus.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija