Neapkartęs
kaimo gyvenimas
Jolita ŽURAUSKIENĖ
|
Ganykloje besiganančios
karvutės iš tolo pažįsta
savo šeimininkę Vaclavą
Morkūnienę
|
Kiekvieno žmogaus gyvenimas ir darbas tai
tarsi kopimas likimo pasiūlytomis kopėčiomis. Tačiau kur tu kopi,
priklauso nuo kiekvieno užmojų, norų ir asmeninių sugebėjimų. Šiais
laikais daugelis pradeda suvokti, kad niekas neateina savaime, reikia
spręsti, veikti, nenuleisti rankų. Ukmergės rajone, Dainavos gyvenvietėje,
gyvenantys ūkininkai Vaclava ir Algis Morkūnai suderina visus darbus,
o savų rūpesčių nevadina nesibaigiančiais ir alinančiais, bet ieško
ir randa kelius į laimę. Per šeštąjį dešimtmetį perkopę Morkūnai
sėkmingai ūkininkauja ir prisipažįsta, jog kitokio savo gyvenimo
neįsivaizduoja. Kaimas sensta. Jaunimas nesuinteresuotas dirbti.
Gyvenvietėje daug tuščių butų, niekas neperka, - šiandieninę padėtį
apibūdina ūkininkai.
|
Peržengę
40 metų, dar laiko save jaunais
Bronius VERTELKA
|
Nijolė ir Stanislovas Dikšos,
jų vaikai Justina ir Virgilijus
bei Valė Gedminienė
|
Senas vaidinimo kaimo scenoje tradicijas turi
Rozalimas. Čia buvo pastatytas pirmasis klojimo teatro spektaklis.
Dabar miestelyje rengiami mėgėjiškų teatrų festivaliai.
Sutuoktiniai Stanislovas ir Nijolė Dikšos - vienintelė
pora, dalyvaujanti Rozalimo kultūros namų dramos būrelio veikloje.
Stanislovas yra sukūręs vaidmenis šešiuose spektakliuose. Pirmasis
jų - siuvėjas Juzė Keturakio pjesėje Amerika pirtyje. Vaidinti
scenoje jį pakvietė saviveiklos entuziastė Gražina Levanienė. Ji
pirmoji pastebėjo, jog Stanislovas turi aktorinių gabumų. Ne kartą
vyriškiui teko apsivilkti ir Kalėdų Senelio drabužius.
|