Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Provincija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Be sekmadienio negalime gyventi

Popiežiaus Benedikto XVI dalyvavimas Eucharistijos kongrese Italijoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį atliko savo pirmąją kelionę į pietinį Italijos Bario miestą EPA-ELTA nuotraukos

Labai prasminga, kad popiežius Benediktas XVI savojo pontifikato pirmąją apaštalinę kelionę Italijoje šiais Eucharistijos metais skyrė Kristaus Kūnui ir Kraujui pagarbinti. Gegužės 29 dieną šalies pietiniame Bario uostamiestyje jis vadovavo Devintinių iškilmės šv. Mišių aukai, kuriomis buvo uždarytas savaitę trukęs Italijos 24-asis nacionalinis Eucharistijos kongresas. „Aš noriu dalyvauti toje baigiamojoje Eucharistijos celebracijoje ir atiduoti pagarbą Kristui Jo meilės sakramente, tuo sustiprindamas bendrystės ryšį, kuris sieja šv. Petro įpėdinį su Italijos Bažnyčia ir jos ganytojais“, - rašė Šventasis Tėvas savo vikarui Romos vyskupijai kardinolui Kamilui Ruiniui, kuris taip pat yra Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas.

Viešpaties buvimas mūsų gyvenime

Mindaugas BUIKA

Lenkų mergaitės mėtė gėlių žiedlapius priešais nešamą monstranciją

Eucharistijos metų ypatingos Devintinės

Šiais Bažnyčioje švenčiamais Eucharistijos metais liturginė Devintinių – Kristaus Kūno ir Kraujo pagarbinimo – šventė buvo celebruojama su ypatingu iškilmingumu, visame pasaulyje rengiant tradicines „Corpus Christi“ procesijas miestų gatvėmis. Vatikane, kur kaip ir kai kuriose kitose Europos šalyse – Vokietijoje, Lenkijoje, Kroatijoje – Devintinės yra valstybinė nedarbo diena, pagrindinės apeigos vyko gegužės 26 dieną, tai yra 60-ą dieną po Velykų, kaip ir buvo nustatęs dar XIII amžiuje popiežius Urbonas IV. Tačiau daugelyje kitų šalių, taip pat ir Italijoje, dabar Devintinių apeigos nukeliamos į artimiausią sekmadienį, šiemet – gegužės 29 dieną.

Ar išgis „Europos paliegėlė“?

Petras KATINAS

Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos pirmininkė Angela Merkel ir Bavarijos ministras pirmininkas Edmundas Štoiberis EPA-ELTA nuotrauka

Visame pasaulyje, o ypač Europoje ir JAV, pasipylė gausybė komentarų dėl regioninių rinkimų Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kuri beveik visą pokario laikotarpį pagrįstai buvo laikoma dabar valdančiųjų Vokietijos socialdemokratų partijos neįveikiamu bastionu. Nepaisant vis krintančio kanclerio Gerhardo Šrioderio partijos populiarumo, niekas nesitikėjo, kad Vokietijos socialdemokratai pralaimės rinkimus šioje žemėje ir dar tokiu triuškinančiu rezultatu. Nepaisant to, ar kancleriui G.Šrioderiui pavyks jo sugalvotas gudrus manevras surengti pirmalaikius Vokietijos Bundestago (parlamento) rinkimus dar šių metų rudenį, dauguma didžiausių Europos laikraščių jau skelbia, kad G.Šrioderio dienos Vokietijos kanclerio poste – suskaičiuotos. Pasak Londono „Times“, Šiaurės Reino-Vestfalijos rinkėjai sumalė kanclerio socialdemokratus „į miltus, kad net žiežirbos lėkė“.

Pirmoji Komunija - su vienodais drabužiais

Dekanas prelatas Vytautas Gustaitis vaikučius įsivedė į Katedrą

Vilkaviškis. Per Sekmines Katedroje 34 vaikai, uoliai rengęsi nuo rugsėjo mėnesio, priėmė Pirmąją Komuniją. Kitus du sekmadienius Pirmąją Komuniją šventė didesnės grupės. Į parapijos katalikų būrį šiemet, panašiai kaip pernai, įsitraukė apie 180 vaikučių.

Mažieji rudenį, pradėdami gilintis į tikėjimo tiesas, bažnyčioje vyresniesiems bendruomenės nariams vieną sekmadienį įdavė pasidarytas iš popieriaus gėles, ant kurių užrašė savo vardus. Tai buvo prašymas melstis už juos, besirengiančius atsakingam momentui.

Katedroje – bažnytinės muzikos festivalis

Kan. Egidijus Zulcas ir kun. Saulius Stumbra Telšių Katedroje aukojo šv. Mišias

TELŠIAI. Švenčiausiosios Trejybės sekmadienis Telšių Šv.Antano Paduviečio Katedroje pragydo nuostabiomis giesmėmis. Keletas šimtų Žemaitijos regiono bažnytinių ir profesionalių chorų susirinko į tradicinį kompozitoriaus ir vargonininko Albino Jasenausko bažnytinės muzikos festivalį. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Telšių vyskupijos Šv. Cecilijos bažnytinės muzikos draugijos vadovas kan. Egidijus Zulcas ir draugijos dvasios tėvas kun. Saulius Stumbra. Kan. E.Zulcas džiaugėsi atvykusiais giesmininkais ir priminė, jog šis festivalis – brangi dovana Telšių miestui, kuris šiomis dienomis mini savivaldos 555-ąsias metines. Pamokslo metu kun. S.Stumbra sveikino festivalio dalyvius, dėkojo už nuoširdų jų darbą ir kvietė giedoti giesmę Kūrėjui – savo širdimi, savo balsu ir gyvenimu. Šv.Mišių aukoje giedojo jungtinis choras, nuostabiai atlikęs prof. Gedimino Purlio mišias, pritariant varinių pučiamųjų kvintetui ir vargonams. Pasibaigus šv. Mišių aukai, didingais Katedros skliautais nuaidėjo V. A. Mocarto „Magnificat“ – dovana ir užtarimo giesmė Dievo Motinai Marijai.

Jo pašaukimas – gelbėti ir padėti

Benjaminas ŽULYS

Gėlės ant prel. Stanislovo Jokūbauskio kapo Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

„Kas pasitiki Viešpaties pagalba, tas pasilieka Dievo globoje.“ Šie žodžiai įrašyti Kauno Arkikatedros Bazilikos išorinėje sienoje įmontuotoje plokštėje. Čia, po juodu antkapiu, ilsisi Metropolinės kapitulos prelatas, kurį laiką buvęs Kauno arkivyskupijos valdytojas Stanislovas Jokūbauskis. Neseniai sukako 125 metai nuo šio iškilaus žmogaus gimimo. Prelatas buvo uolus sielų ganytojas, jaunimo globėjas, pedagogas, o vokiečių okupacijos metais išgelbėjęs nuo žūties žydų vaikus. Už šią pasiaukojančią veiklą 1999 metais jam Jeruzalėje buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

Svarbiausia – malda

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Kun. Petras Purlys 50-mečio proga buvo pagerbtas parapijiečių Vlado URBONO nuotrauka

Balandžio 16-ąją Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios klebonui kun. Petrui Purliui sukako 50 metų. Nuvilnijus visų gerbiamo klebono jubiliejiniam šurmuliui, su juo kalbame apie pašaukimą, apie kunigų gretų mažėjimą Lietuvos katalikų bažnyčiose, maldos galią. Apie savo paties nuveiktus darbus kunigas kalba nenoriai, tuo tarpu su didele meile mini jį supančius žmones.

Gyvenimas, apgaubtas Dievo Apvaizdos

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Vladislovas Telksnys su žmona Danute prieš 10 metų

Birželio 1 dieną sukako devyniasdešimt metų, kai Aukštaitijoje, netoli Aluntos miestelio, prie nedidelio Kėgžlio ežero, Runionių kaime, 1915 metais gimė sudėtingo likimo žmogus Vladislovas Telksnys. Savo gyvenimo peripetijas išklojęs knygose: „Kamino šešėlyje” (pirmas leidimas 1990 m., antrasis – 1996 m.), „Trisdešimt treji metai svetima pavarde” (1993 m.) ir „Nuo Kėgžlio ligi Aluntos”, išleistoje 1999 metais.

Neapkartęs kaimo gyvenimas

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Ganykloje besiganančios karvutės iš tolo pažįsta savo šeimininkę Vaclavą Morkūnienę

Kiekvieno žmogaus gyvenimas ir darbas – tai tarsi kopimas likimo pasiūlytomis kopėčiomis. Tačiau kur tu kopi, priklauso nuo kiekvieno užmojų, norų ir asmeninių sugebėjimų. Šiais laikais daugelis pradeda suvokti, kad niekas neateina savaime, reikia spręsti, veikti, nenuleisti rankų. Ukmergės rajone, Dainavos gyvenvietėje, gyvenantys ūkininkai Vaclava ir Algis Morkūnai suderina visus darbus, o savų rūpesčių nevadina nesibaigiančiais ir alinančiais, bet ieško ir randa kelius į laimę. Per šeštąjį dešimtmetį perkopę Morkūnai sėkmingai ūkininkauja ir prisipažįsta, jog kitokio savo gyvenimo neįsivaizduoja. „Kaimas sensta. Jaunimas nesuinteresuotas dirbti. Gyvenvietėje daug tuščių butų, niekas neperka“, - šiandieninę padėtį apibūdina ūkininkai.

Kudirkos smuikas grįžo į muziejų

Birutė NENĖNIENĖ

Dėstytojas Gintautas Andriulionis turėjo galimybę restauruotu smuiku pirmasis pagroti „Tautišką giesmę“

Gegužės viduryje į Vilkaviškio krašto muziejų grįžo daktaro Vinco Kudirkos smuikas, kuriuo, kaip manoma, jis galėjo sukurti „Tautišką giesmę” – Lietuvos himną. Smuiko priklausomybę liudija jo viduje ranka padarytas įrašas. Ar tai V.Kudirkos rašysena, atsakys ištyrę ekspertai. Instrumentą restauravęs Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistas Janas Soltanovičius, atidaręs smuiką, padarė šio įrašo fotokopiją.

Keičiasi provincijos aplinka

Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė

Šalies geriausios jaunosios valstybės tarnautojos konkursą neseniai laimėjusi ir šią vasarą į dviejų savaičių stažuotę JAV vyksianti Raminta BUTĖNAITĖ – Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja. Su aplinkosaugos ir urbanistikos magistre bendravo „XXI amžius“.

Prieš porą metų savivaldybėje įsteigto skyriaus pagrindinis tikslas – investicijoms iš įvairių šaltinių pritraukimas rajonui. Kas sugebėta nuveikti?

Moralizavimas be adreso

Petras KATINAS

Praėjusį pirmadienį, daugeliui politikų, politologų ir šiaip piliečių, neabejingų politikai ir mūsų valstybės Lietuvos likimui, dar nespėjus atsipeikėti nuo triuškinančio prancūzų nepritarimo referendume dėl Europos Konstitucijos, pasigirdo ir Lietuvos Prezidento pareiškimas. Jame V.Adamkus konstatavo Lietuvos politinio gyvenimo pakrikimą, kuris darosi pavojingas ir todėl kyla pavojus mūsų laisvei ir Konstitucijoje įtvirtintam valstybingumui. Valstybės vadovas, kaip buvo laukta, nepaminėjo jokių pavardžių, kas gi išties yra kaltas dėl susidariusio politinio chaoso.