Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Provincija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Keičiasi provincijos aplinka

Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė

Šalies geriausios jaunosios valstybės tarnautojos konkursą neseniai laimėjusi ir šią vasarą į dviejų savaičių stažuotę JAV vyksianti Raminta BUTĖNAITĖ – Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja. Su aplinkosaugos ir urbanistikos magistre bendravo „XXI amžius“.

Prieš porą metų savivaldybėje įsteigto skyriaus pagrindinis tikslas – investicijoms iš įvairių šaltinių pritraukimas rajonui. Kas sugebėta nuveikti?

Pirmas svarbus mano vadovaujamo skyriaus darbas buvo rajono strateginio plėtros plano 2003-2007 metams pasirengimas. Kartu su savo trimis pavaldinėmis turėjau koordinuoti šį projektą. Jis, dalyvavo rajono politikai, bendruomenių nariai, savivaldybės skyrių darbuotojai. Toks planas buvo tarsi gairės penkerių metų laikotarpiui, kaip reikia dirbti ir ką daryti. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsirado galimybė gauti finansavimą iš jos struktūrinių fondų bei kitų šaltinių., todėl skyrius sutelkė dėmesį į projektų rengimą ir bandymą pritraukti įvairias investicijas bei finansus.

Per palyginti trumpą laiką savivaldybė sugebėjo parengti per penkiolika projektų. Kuriam jų gautas finansavimas?

Kelių renovacijos ir rekonstrukcijos projektui finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų yra gauta pusketvirto milijono litų. Dar šiemet jis turi būti pradėtas įgyvendinti. Darbai vyks dešimtyje objektų, kuriuose bus tvarkomi keliai, gatvės bei jų apšvietimas.

Kuo patrauklūs kiti projektai?

Itin svarbus – viso gyvenimo mokymosi tinklo sukūrimo Panevėžio rajone – projektas. Investicinėms studijoms parengti numatyta įsteigti suaugusiųjų mokymo centrus Velžyje, Smilgiuose, Raguvoje ir Ramygaloje. Juose bus klasės su visa reikalinga įranga. Neturintis vidurinio išsilavinimo žmogus, ypač kaimo gyventojas, artimiausiame tokiame centre turės progą užpildyti atsiradusią savo žinių spragas ar netgi pakelti savo kvalifikaciją. Atėjęs ir užsiregistravęs čia bei pasirinkęs atitinkamo mokymo programą, žmogus tai siekti galės distanciniu būdu. Interneto pagalba jis sugebės bendrauti su dėstytoju neišėjęs iš savo namų. Tai – optimistinis ir daug žadantis projektas, kartu tai – ateities planai ir idėjos. Dabar rengiamas investicinis projektas, vėliau bus prašoma lėšų finansuoti darbams, įrengiant tokias klases.

Darbo biržoje be jos aukščiausių valdininkų leidimo negausi nė menkos informacijos apie nedarbą. Kaip jį mažinant, prisideda savivaldybė?

Darbo vietas kuria privatus kapitalas. Jam ateiti į kaimą parengtas didelis, maždaug 19 milijonų litų vertės, projektas. Jį įgyvendinant, Ramygaloje būtų tiesiami keliai, klojamos vandentiekio, gamtinių dujų trasos – daroma visa, kas reikalinga būsimajam investuotojui. Jis, be didelių rūpesčių, čia galėtų statytis ir vykdyti savo veiklą. Idėja taip daryti atėjo iš Europos Sąjungos šalių. Ramygala stovi prie Via Baltica kelio, strategiškai itin patrauklioje vietoje. Pagrindiniai projekto autoriai – Investicijų ir užsienio ryšių bei Architektūros ir urbanistikos skyriai. Norint šį projektą paversti tikrove, finansinę paramą turime gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Kaip žada keistis pačios provincijos aplinka?

Geras pavyzdys – Olandijos Het Bilt savivaldybės bendradarbiavimas su Miežiškių seniūnija. Kaip gyvena kaimo žmonės užsienyje, sužinojo Olandijoje apsilankiusi miežiškėnų delegacija. Analogiška olandų grupė lankėsi Miežiškiuose. Grįžę iš kelionės jie pradėjo mąstyti, ko iš tiesų reikėtų Miežiškių seniūnijai. Mano supratimu, svarbiausia jau yra pasiekta. Nutiesus kelią, nebus nuo to geriau žmogui, nors jis nebesušlaps kojų. Bet nuo to, ar jis bendraus su kaimynu, ar aptars, kaip miestelį padaryti gražesnį, reikia bendro supratimo. Čia ir yra esmė. Miežiškių bendruomenė užmezgė ryšius su savo krašto ūkininkais, kad jiems atrastų galimybę nuvykti pasitobulinti į Olandiją. Informacija, gauta tiesiogiai iš jos šaltinio, yra visiškai kitokia, nei ji perskaityta laikraštyje.

Skaistgirių, Piniavos bendruomenės parengė projektus socialinių paslaugų centrui įkurti savo teritorijose. Rajone įgyvendinama vienuolika SAPARD programos projektų. Vandentiekio sistemai gerinti skirta per dešimt milijonų litų. Kaimas atsigauna ten, kur jau vystoma konkreti veikla.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Bronius VERTELKA

Panevėžys

Autoriaus nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"