|
Moralizavimas be adreso
Petras KATINAS
Praėjusį pirmadienį, daugeliui politikų, politologų ir šiaip piliečių, neabejingų politikai ir mūsų valstybės Lietuvos likimui, dar nespėjus atsipeikėti nuo triuškinančio prancūzų nepritarimo referendume dėl Europos Konstitucijos, pasigirdo ir Lietuvos Prezidento pareiškimas. Jame V.Adamkus konstatavo Lietuvos politinio gyvenimo pakrikimą, kuris darosi pavojingas ir todėl kyla pavojus mūsų laisvei ir Konstitucijoje įtvirtintam valstybingumui. Valstybės vadovas, kaip buvo laukta, nepaminėjo jokių pavardžių, kas gi išties yra kaltas dėl susidariusio politinio chaoso. Jis tik paminėjo dviejų parlamentinių partijų vadovus ir jų metamus kaltinimus vienas kitam. Todėl Prezidentas pakvietė ir paragino tuos du politikus nevengti politinės atsakomybės ir, prisilaikant moralios politikos normų, padaryti išvadas ir atitinkamus sprendimus. Visi komentavusieji Prezidento pareiškimą tuos du politinių partijų vadovus įvardijo ir pavardėmis: tai ūkio ministras ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas bei sostinės meras liberalcentristų vadas Artūras Zuokas. Beje, ir šie asmenys Prezidento pareiškime save atpažino. Ir abu iškart pareiškė, kad jokių atitinkamų sprendimų neketina priimti, jau nekalbant apie atsistatydinimą. Ūkio ministras netgi pagyrė Prezidentą, kad jų abiejų nuomonės sutampa, nes, pasirodo, ir šis oligarchas pasisako už moralią politiką. Savo ruožtu Italijoje atostogaujantis A.Zuokas pritarė Prezidento principingumui ir tuo pačiu pabrėžė, jog jį labai liūdina tai, kad Prezidentas supaprastinai vertina situaciją. Taip mano ne tik liberalcentristų lyderis. Yra nemažai tokių, kurie Prezidento pareiškimą įvertino kaip abstraktų moralizuotojo pamokslą, kuris nepadarys jokio poveikio dabartiniams politikams. Be to, kodėl gi valstybės vadovas paminėjo tik du asmenis ir dviejų partijų vadovus? Kažkodėl nieko neužsiminė nei apie valstiečius, nei apie liberaldemokratus, pagaliau Premjero partiją. Tuo labiau kad pats socdemų vadas ne kartą yra pareiškęs, kad jam visai nesvarbu, kas vyksta politiniame gyvenime, netgi ir jo ministrų kabinete. Svarbiausia, kad Vyriausybė dirbtų, o skandalus net ir koalicinėse partijose tegul nagrinėja gausios komisijos, sudarytos iš savų, taigi paliksiančios status quo. Anot vieno dienraščio vyriausiosios redaktorės, chaosas valstybėje plinta, o Premjerui yra dzin, kad Vyriausybė galimai tapo stogu privačiam bizniui.
Taigi Prezidento atsidūsėjimai tikrai nieko nepakeis. Apie tai dar prieš Prezidento pareiškimą kalbėjo žymiausi Lietuvos politologai. Padėtį valstybėje labai aiškiai ir geriausiai apibendrino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius filosofas Leonidas Donskis. Pasak jo, valstybėje vyksta politinis gangrenavimas: Lietuvoje nebeliko politikos jai ateis galas, o prasidės kombinacijos, kurias bus sunku pavadinti kitaip, kaip tik naujomis korupcijos formomis, kurios atsiras iš verslo, politikos ir žiniasklaidos sąjungos (...) Matosi, kad ateina ne politikai, bet minios artistai, avantiūristai, aktoriai. Kalbant apie verslo, politikų ir žiniasklaidos sąjungą, verta pastebėti kai kurių stambiųjų žiniasklaidos atstovų gerai pridengtą vaidybą, esą jie yra nepaperkami ir kritikuoja visuomenei įkyrėjusius reiškinius, nepaliesdami esminių dalykų, dėl ko tie reiškiniai atsiranda ir kas juos vykdo. Štai čia ir yra ta didžioji priedanga, kuria gudriai pridengiami daug svarbesni Lietuvos, kaip valstybės, išlikimui klausimai. Visa bėda, kad ant tų cinikų ir avantiūristų meškerių kabliukų nuolat užkimba didelė visuomenės dalis, savo balsais suteikianti tiems savanaudžiams valdžios mandatus. Dabar daug kalbama apie pilietinės visuomenės kūrimo būtinybę, nes, jai neatsiradus, neišvengiamai taip ir murkdysimės toje klampynėje. Mat daugelis politikų, visų pirma Premjeras nuolat primena ir kartoja, jog nereikia daryti jokių staigių judesių dėl tariamo stabilumo. Žmonių kalba kalbant, dėl senosios ir naujosios nomenklatūros stagnacijos įamžinimo. Be to, Premjeras visus kaltinimus ūkio ministrui dėl viešųjų ir privačių interesų pažeidimų pavadino menkais, o Vyriausybė esą stengiasi nesikišti į politiką... Čia jau tikras Amerikos atradimas: Vyriausybė apolitiška institucija! Bet kaip šiomis dienomis pabrėžė iš visų pusių puolamas sostinės meras A.Zuokas, stabilumas valstybėje nėra vertybė, jei tai dirbtinai sukuriama moralės ir teisingumo sąskaita. Tai yra apsimestinis dalykas, kuris tik šiandien atrodytų esąs vertybė, bet ilgainiui padarys daug didesnę žalą. Tačiau juk apsimetinėjimas valstybininkais, užuominos apie nesamas kažkokias ideologijas tapo įprastu dalyku, kasdieniniu reiškiniu.
Pagaliau Prezidentas ir jo patarėjai, rengę pareiškimo tekstą, turėjo žinoti arba bent jau suvokti, kad, anot politologo V.Rubavičiaus, bet koks mūsų aukštųjų politikų sprendimas, netenkinantis V.Uspaskicho, gresia Vyriausybės subyrėjimu ir gal net priešlaikiniais rinkimais. Nors visi koalicijos partneriai neigia šių rinkimų galimybę, bet tokios įvykių eigos jokiu būdu atmesti negalima. Akivaizdu, kad ta demonstruojama partnerystė subyrės į šipulius, kai tiktai per savivaldos rinkimus prasidės kova dėl savivaldybių kontrolės. Tai aišku kaip dukart du. Todėl priešlaikinių rinkimų galimybė išlieka. Tiktai neaišku, ar po jų naujasis Seimas bus bent mažumėlę geresnis už dabartinį, nors, daugelio nuomone, blogesnio už šį jau ir būti negali. Todėl gal ir galima pritarti tiems seimūnams, kurie rengiasi, apeidami įstatymus, vasaros atostogoms. Nekompetencija, atviras privačių ir valstybinių interesų supainiojimas, pagaliau įstatymus ir priesaiką pažeidusių kolegų gynimas tapo mūsų parlamento darbo norma. Per trumpą savo veiklos laikotarpį valdančioji dauguma jau spėjo visiškai sukarikatūrinti valstybę, jos svarbiausias institucijas. Todėl Prezidento kreipimasis į brangius Lietuvos žmones, parašytas Ezopo kalba nepaminint konkrečių valstybę sukarikatūrinusių asmenų, neturės jokio poveikio. Tuo labiau kad Prezidentui iš anksto buvo nurodyta nesikišti kur jam nepriklauso. Tai nurodė ne kas kitas, o pats Seimo Pirmininkas pabrėžęs, jog ne Prezidento reikalas spręsti, ar tinkamas tas ar kitas ministras. Tai turi nuspręsti valdančioji koalicija, teigė Seimo Pirmininkas. Taigi galima ir pateisinti valstybės vadovo kalbos aptakumą ir betikslį moralizavimą. Juk aiškiai pasakyta, kad Prezidento vaidmuo valstybės valdyme yra minimalus, jis privalo būti tarsi kokios sovietinės Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir pasitenkinti ordinų bei medalių už skęstančiųjų gelbėjimą dalijimu.
Ta proga reikia įsiklausyti į prof. L.Donskio žodžius, jog nesuteršta reputacija, autoritetas ir yra viskas, ką Prezidentas dar turi. Kai realios galios pasaulyje naudoji tik savo moralinį autoritetą, kiek turėsi šovinių? Jei kaskart rodysi savo gražų veidą iššaudysi šovinius ir atsibosi visuomenei, pabrėžė prof. L.Donskis. Aišku, šaudydamas tuščiais šoviniais jokio mūšio nelaimėsi. Bet Prezidentas ir negali elgtis kitaip, tad turi pasitenkinti lengvu moralizavimu. Juk mūsų valstybės galva, išskyrus savo moralinį autoritetą visuomenėje, neturi jokios politinės atramos nei tarp Seimo daugumos, nei tuo labiau Vyriausybėje. Ir kol ta visuomenė kategoriškai nepareikalaus atsakomybės iš valdančiojo klano, tol demokratija liks tuščia deklaracija, grynai parodomąja poza.
© 2005 "XXI amžius"
|