|
Moderniųjų laikų šventasis
Vilniuje buvo suorganizuota kun. Alfonso Lipniūno fotografijų paroda. Džiaugiuosi, kad tokia paroda buvo surengta.
Mano mintys nusikėlė į praeitį, 60 metų atgal. Prisimenu, kaip sniego pūgų mirties žygyje esesininkai varė mus, kalinius. Kun. A.Lipniūnas nešė sunkią kuprinę, vos pajėgdamas bristi pūgoje per sniegą iki kelių. Visi skubinome, nes atsilikusius bent per tris pėdas esesininkai šūviais guldydavo...
Kaliniai nešė kuprinėse savo maisto likučius ir eidami įmesdavo į burną po trupinėlį. O kun. Alfonsas Lipniūnas? Pirmoje sustojimo vietoje - Žukove - pamačiau, kad kun. A.Lipniūnas išėmė iš savo kuprinės ne duoną pasistiprinti, o mišiolą, maldaknygę ir šv. Mišioms aukoti reikmenis ir komunikantus, kuriuos buvo jam iš Lietuvos į Štuthofą atsiuntę artimieji... Ir po nuovargio kelionėje jis dar aukojo Kašubų privačiame name šv. Mišias... Mes priėmėme iš jo Komuniją. Po poros savaičių tokio žygio tik Pucke pavyko mūsų grupelei atsipalaiduoti, nuo esesininkų pasislėpus šiene. O esesininkai skubėjo, nes sovietų armija lipo ant kulnų... Rytas Pucke - laisvėje. Čia pat buvo bažnyčia. Kun. Stasys Yla aukojo pirmas šv. Mišias laisvėje, bet kunigas Alfonsas tik pajėgė iš kun. S.Ylos rankų priimti Komuniją. Pamatėme, kad serga. Sergantį paguldėme į ligoninę... Sunki liga...
Su draugais kasiau Pucko kapinėse duobę. Nešiau Jo karstą...
Tokie praeities vaizdai dar liko mūsų šventąjį kun. A.Lipniūną prisiminus.
Lietuvai Dievas parinko modernių laikų šventąjį, gal kad jam melsdamiesi justume, kad Dievas nuolat yra su mumis.
Pilypas NARUTIS
© 2005 "XXI amžius"
|