|
Šunys brangesni už žmones
Augau kaime. Kiekvienoje sodyboje buvo šuo ar katė. Žmonės tada sakydavo: Kurti namai be šuns, akli be katės. Tačiau gyvuliai turėjo savo vietą. Niekas jų neskriaudė, bet ir nelepino taip, kaip šiandien jie lepinami. Gyvūnams specialus ėdalas, priežiūra, vonios su kvepalais, net bendras guolis su šeimininkais prabangiai apstatytuose kambariuose. Aš nebūčiau prieš tai, jei nebūtų vargingųjų, skurstančiųjų, benamių. Bet turtuoliai rūpinasi tik šunimis, nerodo užuojautos, nepadeda vargšams. Seimūnai nori pasididinti sau algas, kad jos būtų panašios į Europos Sąjungos šalių parlamentarų atlyginimus. Negi jie pamiršo, kad ES žmonės gyvena geriau negu mes. Tegul pagerina paprastų žmonių gyvenimą, tuomet, jei bus iš ko, tegul kelia sau atlyginimus. Juk Seimo nariai rinkėjų tarnai, o ne gobšūs valdininkai, išnaudotojai. Prisiminkite, ką prieš rinkimus žadėjote. Turtuoliai, kalbėdami apie savo numylėtus gyvūnėlius, šneka apie juos su pagarba, meile, pasididžiavimu. Jei tuos pinigus, išleistus gyvūnams, atiduotų varguoliams, sumažėtų vargas. Negi šuo, katė reikšmingesni už žmogų?
Aš suprantu, kad šunys reikalingi pasienyje, medžioklėje, namų sargyboje, policijoje. Bet jei laikomi vien pasipuikuoti, prestižui, tai, manau, ne vien mane šitai skaudina. Gal nereikėtų reklamuoti šunų, kačių gyvenimo turtuolių namuose. Benamiai neturi naktį galvos kur padėti, vandens nusiprausti, duonos kąsnio, o šunys, iškvėpinti, sotūs, miega ant minkštų pagalvių. Gal vienišam žmogui senatvėje ir reikia prie ko nors prisiglausti, todėl šunelis ar katytė jiems būtų reikalingi. Gal reikėtų dalį tų pinigų, išleistų šunims išlaikyti, duoti vargstantiems žmonėms. Tada gyvenimas ir mūsų santykiai taptų gražesni. Žinoma, neskriauskime gyvūnėlių, paukštelių, bet žmonių - tuo labiau. Jie verti didesnės pagarbos, dėmesio. To turėtų nepamiršti ir mūsų išrinkti Seimo nariai. Rūpestis paprastais žmonėmis jų svarbiausia pareiga.
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava, Panevėžio rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|