|
Vadžgirio
žmonių likimai
Ketvirtojo Lietuvos prezidento J. Žemaičio-Vytauto
lemtis per Vadžgirio vidurinės mokyklos mokytoją ir bolševikinio
genocido pasekmes šioj mokykloj
Petras GIRDZIJAUSKAS
VADŽGIRYS miestelis (bažnytkaimis) Jurbarko
rajone į pietvakarius nuo Raseinių. Progimnazija nuo 1944 metų,
vidurinė nuo 1953 metų, XIII amžiuje minima Vadžgirio pilis (kiti
šaltiniai Bebirvaitės pilis), 1491 m. Vadžgirio žemė, XVII a.
pradžioje dvaras ir kaimas. 1891 m. buvo 327 gyventojai, 1923
m. 697. Vadžgiryje parapijinė lietuviška mokykla prie bažnyčios
pradėjo veikti XIX a. viduryje. Ar ji išliko po 1864 metų gubernatoriaus
M.Muravjovo įsakymo uždaryti visas parapijines mokyklas, žinių neturime.
Neturime žinių, kada buvo įsteigta rusiška mokykla, nes vadžgiriškiai
į rusiškas mokyklas vengė leisti savo vaikus, nors jos ir buvo įkurtos.
Žinoma, kad rusiška mokykla Vadžgiryje jau veikė XIX a. pabaigoje.
|
|
Laisvės
kovos tautos stiprybė ir garbė
Prof. Ona VOVERIENĖ
Tokia mintis eina per visą prof. Juozo Vytauto
Uzdilos knygą Sunkūs ir viltingi metai (V., 2003), išleistą knygų
cikle Lietuvių tauta.
Tai Šeštokų krašto istorija, apimanti šio krašto
tragiškiausią, sudėtingiausią ir prieštaringiausią laikotarpį
1940-1952 metus.
|
|
Prie
Virintos nustojo plakusios širdys
Doc. dr. Alfonsas PILKA
Virinta tai iš bendravardžio Virintos ežero
savo gyvastį semiantis kairysis Šventosios intakas.
Buvo ankstyvas 1945 m. birželio 27-osios rytas.
Išvakarėse rūke paskendęs Trakinių miškas ir kaimas, ties Virinta
alksniai ir juodalksniai į vandenį palinkę, per naktį beveik negęstanti
vasarvidžio žara jokių nelaimių nežadėjo. Tačiau vos prašvitus pasigirdo
kulkosvaidžių kalenimas ir automatų salvės.
|