Atnaujintas 2005 rugpjūčio 17 d.
Nr.60
(1361)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Randai

Kristaus
Bažnyčios kunigas –
europinio garso
istorikas

Visas gyvenimas –
Lietuvos švietimui

Vadžgirio žmonių
likimai

Laisvės kovos –
tautos stiprybė
ir garbė

Prie Virintos nustojo
plakusios širdys

Bažnyčia primena Hirosimos ir Nagasakio tragedijos pamokas

Mindaugas BUIKA

Balandžiai skrenda virš vadinamojo
Atominės bombos kupolo
(1967 m. užkonservuoti Pramonės
rūmų griuvėsiai – vieninteliai
išlikę branduolinės bombos
sprogimo epicentre)
EPA-ELTA nuotrauka

Pareiškimais ir maldomis daugelyje šalių Bažnyčia paminėjo Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio atominio bombardavimo 60-metį, dar kartą apmąstydama Antrojo pasaulinio karo tragiškąsias pamokas ir atnaujindama ryžtą kurti tvirtą taiką pasaulyje. 1945 m. rugpjūčio 6 d. iš amerikiečių oro pajėgų lėktuvo numetus atominę bombą ant Hirosimos žuvo 140 tūkstančių daugiausia civilių gyventojų. Po trijų dienų numesta kita tokia bomba ant Nagasakio nusinešė dar 80 tūkstančių žmonių gyvybių. To pasekmė – rugpjūčio 14 dieną Japonijos vyriausybė paskelbė besąlygišką kapituliaciją ir rugsėjo 2 dieną pasirašius taikos susitarimą Antrasis pasaulinis karas buvo oficialiai baigtas.


Ar perduosime laisvės ugnį ateinančioms kartoms?

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Laiminga mama įamžina
savo vaikus Lietuvos
valstybės vyrų apsuptyje

Toks klausimas savaime iškyla pasiklausius Lietuvos politiniame gyvenime aktyviai dalyvaujančių asmenų pasisakymų, pareikštų minčių jubiliejiniame tremtinių, politinių kalinių, partizanų sąskrydyje Ariogalos miestelio slėnyje prie Dubysos.


Ar Pažaislio architektūros ansamblis – Lietuvos kultūros paveldo puošmena?

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Viena iš daugelio Pažaislio freskų

Pažaislio vienuolyno architektūros ansamblis pradėtas statyti (padėtas kertinis akmuo) 1667 m. lapkričio 20 d. Tai vienas žymiausių baroko architektūros šedevrų Lietuvoje. Net sovietai 1949 metais buvo priversti pripažinti šį kompleksą – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą bažnyčią su vienuolyno oficina, biblioteka ir kitais pastatais – visasąjunginės reikšmės architektūriniu paminklu.


Rambyno papėdėje

Julė KILČIAUSKIENĖ

Sueigos Bitėnuose dalyviai
prie griūvančios Plaškių bažnyčios
“Šilo karčemos“ – Eltos nuotrauka

Pirmąjį rugpjūčio sekmadienį takais keleliais skubėjome į Šilutę. Čia, Bitėnuose, Martyno Jankaus sodyboje, jau trečią vasarą rinkosi visuomenės veikėjai, žurnalistai, spaudos leidėjai, istorikai ir kiti, besidomintieji Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimu.

Mažosios Lietuvos patriarchas

Martynas Jankus gimė 1858 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnų kaime, Ragainės apskrityje. Baigęs pradžios mokyklą, Martynas lavinosi savarankiškai (tėvai, bijodami nutautėjimo, savo vaikų į didesnius mokslus neleido).


Viltis sugrįžti išsipildė

Apie Snieguolę Jurskytę

Danutė VAILIONYTĖ

Snieguolė Jurskytė paminint
R.Kalantos žygdarbį Filadelfijoje
1979 m. gegužės 20 d.

Šiandien retas pokalbis apie mūsų visuomenę praeina be pasigraudenimo, kad lietuviai vyksta iš savo tėvynės, kad skanesnis duonos kąsnis svarbiau už gimtinės meilę. Tačiau būna ir priešingai, kai surandama ryžto nusistovėjusį patogų gyvenimą iškeisti į nostalgijos troškulio numalšinimą ir džiaugiamasi kiekviena žemės pėda po kojomis, nes ji – tavo tėvynės.

Snieguolė Jurskytė – viena tų moterų, kurią likimas drauge su tėvais, 1944 metais artėjant sovietų armijai, nubloškė į Vakarus. Jai teko išgyventi visą vadinamosios antrosios mūsų išeivijos kartos patirtį, sunkumus bei laimėjimus ir, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, rasti savyje ryžto įgyvendinti daug metų puoselėtą viltį sugrįžti, kaip pati sako, namo.


Keistasis renginys, arba Susitaikymas sunaikinant

Kasmet Ariogaloje vykstantis Laisvės gynėjų sąskrydis ir yra tas keistasis renginys. Jo keistumas, kuo šis renginys šiandien pavirto, yra tai, kad laisvės užgrobėjai organizuoja jį laisvės gynėjams, o gynėjai tuo džiaugiasi ir dėkoja užgrobėjams. Taip pradeda atrodyti, kad įvyko susitaikymas tarp laisvės užgrobėjų ir jos gynėjų. Gal taip ir yra, tik ar jau reikia tuo džiaugtis? Kad suprastume, ar reikia džiaugtis, panagrinėkime, kokia kaina ir ar tikrai įvyko susitaikymas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija