| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Tik bergždžias triūsas? Jonas Kazimieras BURDULIS
Rugpjūčio 27 dieną Vilniuje su didelėmis iškilmėmis įvyko Lietuvos moterų IV suvažiavimas. Jį atidarė Vilija Blinkevičiūtė, Organizacinio komiteto pirmininkė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, sveikino prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas. Sveikinimą atsiuntė JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais, EWL prezidentė K.Kolthof. Atrodytų, jog suvažiavimui buvo rimtai pasirengta visose apskrityse įvyko moterų konferencijos, kuriose pagal Organizacinio komiteto rekomendacijas buvo išnagrinėtos šios Lietuvos moterims aktualios temos: ekonomika, skurdas, sprendimų priėmimas, švietimas, mergaitė, sveikata, aplinka, kultūra, identiteto savivoka ir raiška, smurtas, žmogaus teisės, instituciniai mechanizmai, finansiniai susitarimai ir visuomenės informavimo priemonės. Per pusantro mėnesio (!) buvo puikiai parengta ir išleista didelio formato knyga Lietuvos moterų pažanga: iššūkiai ir realybė, 1990-2005 metai. Jos leidimą, taip pat ir patį suvažiavimą dosniai parėmė Vyriausybė, iš biudžeto skyrusi 320 tūkst. litų. Vilniaus meras A. Zuokas irgi nepagailėjo net 20 tūkst. litų. Prisidėjo ir moterys verslininkės. Susidarė įspūdinga suma, todėl buvo keista stebėti, kai ne viena moteris aiškinosi, kur pradingo tie pinigai, jeigu delegatėms netgi kavos pritrūko... Stebint suvažiavimo darbą ir sklaidant knygos puslapius, kyla nuoširdus gailestis, kad pačios opiausios Lietuvos visuomenei problemos liko nepaliestos tautos moralė, jos likimas ir sparčiai didėjanti tautos degradacija, tikėjimas ir religija. Net Seimo narei V.Abramikienei nebuvo leista pasiūlyti rezoliucijos projekto gimstamumo ir demografijos klausimais. Nei knygoje, nei suvažiavime nerasta vietos Dievo vardui Jis čia nebuvo įsileistas. Tik vienoje knygos vietoje, protestuojant prieš Kazokiškių sąvartyno statybą, paminėta, kad protesto ženklan pastatyti ir pašventinti keturi kryžiai ir koplytstulpis. Šiaip pati knyga atrodo įspūdingai geras popierius, nemaža lentelių, diagramų, geras redagavimas. Nors žmogaus teisės ir nagrinėtos, tačiau tai daryta tik lyginant jas su vyrų teisėmis, nurodant, kad moterys gauna mažesnį atlyginimą negu vyrai, tarsi pripažįstant, jog šiaip jau Lietuvoje gyventi gera. Tuo tarpu žmogaus teisės įstatymo požiūriu liko bemaž nepaliestos. Tik probėgšmiais užsiminta apie Konstitucijos garantuojamą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą. Tačiau net nemėginta paliesti darbdavių savivalės, kuri praktiškai įteisinta Lietuvos darbo kodekse ir kuri vienodai skaudžiai paliečia ne tik Lietuvos moteris, bet ir vyrus, ir šeimas, ir vaikus. Laba gaila, kad didelis ir nuoširdus daugelio moterų darbas buvo išeikvotas plikai propagandai. Tačiau, turint galvoje, kad suvažiavimo Organizaciniam komitetui vadovavo Vyriausybės narė, ir reikėjo tikėtis, kad tai bus tik valdiškas renginys, skirtas pademonstruoti, jog valdžia neva rūpinasi Lietuvos moterimis, kad tai bus puiki proga užsirekomenduoti naujosioms kandidatėms artėjančiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas. Deja, buvo ir daugiau progų apgailestauti, kad suvažiavimas nukrypo ne į tas vėžes. Nebuvo parodyta pakankamai pagarbos Lietuvos prezidentui V.Adamkui, nebuvo skirta vietos jo sveikinimui parengtoje knygoje, nors A. Brazausko sveikinimas į ją įdėtas. Buvo akivaizdu, kad svetimi nelabai pageidaujami. Nejauku buvo ir be lietuviškos trispalvės (jos nebuvo netgi ant pirmininkaujančiųjų stalelio), nesmagu, kad nebuvo leista jokių diskusijų, nebuvo kalbama apie tautiškumą, pilietiškumą, patriotizmą. Visa tai liko už durų: katalikiškų, tautinių ir patriotinių moterų organizacijų atstovės tik stebėtojų teisėmis galėjo klausytis valdiškų kalbų ir džiaugtis ant visų sienų didžiausiomis raidėmis išrašytais skelbimais, kad suvažiavimą globoja Algirdas Brazauskas ir Kristina Brazauskienė. Bažnyčios atstovai nedalyvavo net stebėtojų teisėmis buvo leista suprasti, kad jie bus nepageidaujami. Apmaudu, kad net 1200 moterų liko lauke joms teko tenkintis Gedimino prospekte surengta niekučių muge, o Kretingos delegatės posėdžiavo ištisą dieną stovėdamos lauke ir po suvažiavimo važiavo namo it musę kandusios. Ne vieną dalyvę stebino ir suvažiavimo emblema apskritimas su septyniais ugnies liežuviais ir aštuntojo vietoje esantis kryžius. Lietuvių liaudies mene apskritimas su spinduliais dievdirbių paprastai būdavo talpinamas kryžiaus centre, o suvažiavimo emblemoje jis yra patalpintas apskritimo apačioje, apverstas. Kaip žinoma, apverstą kryžių savo ženklu yra pasirinkusios satanistų organizacijos. Tenka tik stebėtis, kad tokį keistą simbolį pasirinko Lietuvos moterys savo suvažiavimui. Kalbama, jog tai esanti tarptautinių moterų organizacijų emblema. Deja, tarp suvažiavimo delegačių neatsirado nė vienos moters, kuri būtų pakėlusi balsą prieš šį simbolį. Ar jos nesuprato kieno tai simbolis, ar bijojo pasakyti savo nuomonę? Sudėjus viską į krūvą, peršasi išvada, jog Kristinos ir Algirdo Brazauskų globoto IV Lietuvos moterų suvažiavimo delegatės norėtų matyti Lietuvą ne kaip lietuvių tautos atkurtą ir toliau puoselėjamą valstybę, o kaip Europos provinciją, globalios pasaulio santvarkos sraigtelį. Tokį, koks jau buvo, kai sovietmečio himne buvo giedama: Tarp lygių lygi ir laisva, brangi tarybų Lietuva. Tokį įspūdį tik sustiprina sovietinių laikų tradicijomis ūkinio aktyvo dvasia įvykęs suvažiavimas. Gaila, kad tiek mokėtojų pinigų išleista tuščiai. Suvažiavimas tikrai neatspindėjo Lietuvos moterų nuomonių įvairovės. Už durų palikęs tautos lūkesčius ir viltis, atmetęs visa, kas brangiausia Dievą, tautiškumą, pilietiškumą, tėvynės meilę. IV Lietuvos moterų suvažiavimas išliks istorijoje kaip bergždžias triūsas, nežinia kieno labui nudirbtas, kaip apgaulė, po Šėtono ženklu išsikerojusi. Deja...
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |