Atnaujintas 2005 rugsėjo 7 d.
Nr.66
(1367)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Patvirtintas
krikščionių
vienybės siekimo
prioritetas

Popiežius
apie krikščionių
ir musulmonų
dialogo reikšmę

Palanga mini
didvyrius

Prisilietimas
prie saulės,
amžinybės ir savęs

Rašytojas ir poetė:
du likimai

Tęstinumas

Ar bus pripažintas
kunigaikštienės
titulas?

Ar dar ilgai
gyvensime
su KGB šmėkla?

Vienykimės
be komunistų

Kova dėl
„juodojo aukso“

Lietuvos tremtiniai
po karšta
Tadžikistano saule

Neregėti katastrofos mastai

Petras KATINAS

Po vandeniu atsidūrė
visas Naujasis Orleanas

Praėjus daugiau nei savaitei po katastrofiško uragano „Katrina“, nusiaubusio JAV pietines valstijas, - Luizianą, Misisipę, Alabamą ir Tenesį, - atsivėrė pragariški katastrofos ir milžiniškų nuostolių mastai. Ypač nukentėjo Luiziana ir Naujojo Orleano miestas, kuris, pralaužus Misisipės upės apsauginius pylimus, buvo apsemtas. Nuostoliai – milžiniški. Jeigu iš pradžių buvo manoma, kad uragano padaryta nuostolių už 25 milijardus dolerių, tai dabar jau spėjama, kad jie sieks mažiausiai 100 milijardų. Kitais skaičiavimais, nuostoliai gali siekti net iki 200 milijardų. Prezidento Džordžo Bušo prašymu JAV Kongresas skubiai sušauktame posėdyje vieningai pritarė įstatymo projektui, pagal kurį uragano pasekmėms likviduoti skirta dešimt milijardų dolerių. Tačiau net prezidento administracijos atstovai pripažįsta, jog tų pinigų pakaks tik pirmosioms trims savaitėms. Tuo tarpu vien vandeniui iš Naujojo Orleano išpumpuoti, amerikiečių specialistų nuomone, prireiks mažiausiai dviejų mėnesių.


Tik bergždžias triūsas?

Jonas Kazimieras BURDULIS

Premjeras Algirdas Brazauskas
sostinės Gedimino prospekte
šokdina suvažiavimo dalyvę
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Rugpjūčio 27 dieną Vilniuje su didelėmis iškilmėmis įvyko Lietuvos moterų IV suvažiavimas. Jį atidarė Vilija Blinkevičiūtė, Organizacinio komiteto pirmininkė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, sveikino prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas. Sveikinimą atsiuntė JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais, EWL prezidentė K.Kolthof.


Tarptautinė mokslinė konferencija „Vilnius 2005“

Kongreso atidaryme kalba
prof. Ona Voverienė
Autoriaus nuotrauka

Rugsėjo 4 dieną Vilniuje, nacionaliniame dramos teatre, vyko tarptautinė konferencija, skirta 2000 metais vykusio tarptautinio kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ ir visuomeninio Tribunolo penkerių metų sukakčiai paminėti. Konferencijos tikslas - apžvelgti per pastaruosius penkerius metus Vidurio ir Rytų Europos valstybėse vykusius komunistinių režimų nusikaltimų mokslinius tyrimus, panagrinėti, kokios buvo taikomos nacionalinės ir tarptautinės prevencijos priemonės, galinčios užkirsti kelius komunistiniams režimams restauruoti, kokios prielaidos ryškėja komunistų nusikaltimų tarptautiniam pasmerkimui, tarptautinio teismo komunistiniams nusikaltėliams teisti įsteigimui ir komunistinės ideologijos, gimdančios totalitarizmą, visuotinam pasmerkimui.


Pirmoji kelionė į Lietuvą viešnių iš Brazilijos nenuvylė

Vytautas BAGDONAS

Prie Svėdasų krašto muziejaus
Kunigiškių kaime (iš dešinės):
Vladislava Eitmanavičienė
su savo broliu Jaroslavu Vetenkiu
ir viešniomis iš Brazilijos
Julija Sriubas ir Kristina Sriubas

Šią vasarą Svėdasų seniūnijos Kunigiškių kaimo gyventojų Stasės ir Jaroslavo Vetenkių sodyboje ir kitose rajono vietovėse girdėjosi portugalų kalba. Ir neatsitiktinai. Į svečius pas savo pusbrolį Jaroslavą Vetenkį bei kitus giminaičius iš tolimosios Brazilijos paviešėti atvyko jų pusseserė Julija Sriubas, kuri kartu atsivežė ir savo dukterėčią Kristiną Sriubas. Kunigiškietis Jaroslavas kartu su savo šeima, Kaune gyvenančia seserimi Vladislava Eitmanavičiene bei kitais giminaičiais nuoširdžiai rūpinosi, kad pirmą kartą į Lietuvą atvykusios moterys daugiau sužinotų apie mūsų šalį, pamatytų, aplankytų daugiau Anykščių krašto ir kitų vietovių įžymių vietų.


Universitetuose – laiko vilkinimas už valstybės lėšas

Kultūros, mokslo ir ugdymo
grupės prie Prezidento
institucijos pareigūnė dr. Nerija
Putinaitė. Tomo Černiševo
(ELTA) nuotrauka

Į aukštąsias mokyklas šiandien masiškai stoja nemotyvuoti abiturientai, kuriems įgyti aukštojo mokslo diplomą svarbiau nei tinkamai pasirinkti specialybę ir kurių studijos dėl to tampa laiko vilkinimu už valstybės lėšas. Taip Eltai tvirtino Kultūros, mokslo ir ugdymo grupės prie Prezidento institucijos pareigūnė dr. Nerija Putinaitė.


Kaimo švietėjas

Bronius VERTELKA

Panevėžio rajono savivaldybės
viešosios bibliotekos Bernatonių
filialo vyr. bibliotekininkas
Saulius Jučys

Tarp šalies 2004 metų geriausių bibliotekos darbuotojų – ir Sauliaus Jučio pavardė. Jis pelnė specialiąją leidyklos „Indra“ premiją. Taip įvertinta įvairialypė bibliotekininko, kultūrininko, kraštotyrininko ir visuomenininko veikla. S. Jučys yra Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Bernatonių filialo vyr. bibliotekininkas.


Istorija alsuojantis kampelis

Bronius VERTELKA

Gimnazijos kraštotyrininkų
būrelio vadovas ir muziejaus
įkūrėjas Vytautas Baliūnas

Panevėžio J.Balčikonio gimnazijoje veikia 1972 metais įkurtas muziejus, kur sukaupta apie vienuolika tūkstančių eksponatų. Už istorinę vertę turinčių daiktų išsaugojimą atsako geografijos mokytoju čia dirbęs, dabar pensininkas Vytautas Baliūnas. Sausį jis atšventė savo 75 metų sukaktį.


Pamąstymai apie kultūrą

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

Kultūra – plati, įvairialypė sąvoka.

Keliasdešimt kultūros apibrėžčių kalba apie žmonijos kūrybos įvairovę.

Kiekviename žingsnyje mus lydi kultūros reiškiniai. Tiesa, vieniems kultūra yra tiesioginis darbas, kitiems tai – savaitgalio pramoga, o tretiems – nelabai suvokiama žemė.

Radijas groja sonatą, televizija transliuoja Dainų šventę, savaitraščiai analizuoja įvairias kultūros sritis, knygynų lentynos pilnos romanų, teatrų ir kinų afišos skelbia spektaklių premjeras, anonsuoja naujus kino filmus. Renginys seka renginį: kaimuose ir miesteliuose repetuoja folkloro ansambliai ir kaimo kapelos, dainuoja chorai, groja pučiamųjų orkestrai, o miestuose vilioja simfoninės muzikos koncertai. Aplinkui – masinės kultūros renginiai ir girdiniai.


Galerijos šviesa

Iš Trakų kilusi
Jolanta Lebednykienė –
dailės galerijos direktorė

Vasarą Panevėžio dailės galerijai sukako 15 metų. Savivaldybei pavaldžioje biudžetinėje kultūros įstaigoje galima pamatyti ne tik miesto, apskrities ar šalies, bet ir užsienio menininkų kūrybą.

Paliktos skulptūros – kaip simpoziumų vyksmo ženklas

Dailės galerija organizuoja ir tarptautinius keramikų simpoziumus. Rengti juos mintis pirmajam kilo daugiau nei prieš 20 metų Alvydui Pakarkliui, tada stiklo fabrike dirbusiam ir ką tik Dailės institutą baigusiam panevėžiečiui. Jo siūlytam eksperimentui – išbandyti stiklo krosnyje degti ir meno kūrinius – pritarė įmonės vadovybė.


Rudens maratonas prasidėjo

Petras KATINAS

Kol tėveliai lakstė po parduotuves pirkdami savo atžaloms kuprines, knygas, sąsiuvinius ir kitus mokyklinius reikmenis naujųjų mokslo metų pradžiai, vidaus reikalų ministras G.Furmanavičius kartu su buvusiu vienu iš savo pirmtakų, dabar Premjero patarėju J.Bernatoniu vėl ėmė kasti duobę generaliniam policijos komisarui V.Grigaravičiui. Tikėdamiesi, kad trečias kartas nemeluos ir pagaliau pavyks įgyvendinti nušalintojo prezidento R.Pakso svajonę – atsikratyti nenorinčiu šokti pagal valdančiojo klano muziką policijos vadovu. Mat klaną gerokai sunervino neseniai pasirodžiusi didelė dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacija „Šalį buvo apraizgę slapti EBSW čiuptuvai“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija