Neregėti
katastrofos mastai
Petras KATINAS
|
Po vandeniu atsidūrė
visas Naujasis Orleanas
|
Praėjus daugiau nei savaitei po katastrofiško
uragano Katrina, nusiaubusio JAV pietines valstijas, - Luizianą,
Misisipę, Alabamą ir Tenesį, - atsivėrė pragariški katastrofos ir
milžiniškų nuostolių mastai. Ypač nukentėjo Luiziana ir Naujojo
Orleano miestas, kuris, pralaužus Misisipės upės apsauginius pylimus,
buvo apsemtas. Nuostoliai milžiniški. Jeigu iš pradžių buvo manoma,
kad uragano padaryta nuostolių už 25 milijardus dolerių, tai dabar
jau spėjama, kad jie sieks mažiausiai 100 milijardų. Kitais skaičiavimais,
nuostoliai gali siekti net iki 200 milijardų. Prezidento Džordžo
Bušo prašymu JAV Kongresas skubiai sušauktame posėdyje vieningai
pritarė įstatymo projektui, pagal kurį uragano pasekmėms likviduoti
skirta dešimt milijardų dolerių. Tačiau net prezidento administracijos
atstovai pripažįsta, jog tų pinigų pakaks tik pirmosioms trims savaitėms.
Tuo tarpu vien vandeniui iš Naujojo Orleano išpumpuoti, amerikiečių
specialistų nuomone, prireiks mažiausiai dviejų mėnesių.
|
Kova
dėl juodojo aukso
Petras KATINAS
Po didžiausios visoje JAV istorijoje stichinės
nelaimės - uragano Katrina, nusiaubusio Meksikos įlankos naftos
versloves ir perdirbimo gamyklas, naftos kainos vėl pasiekė neregėtas
aukštumas. Ir niekas nesiima prognozuoti, kada tas juodojo aukso
kainų šėlsmas baigsis. Nepaisant tokio neregėto naftos ir degalų
kainų šuolio, jų poreikis pasaulyje vis didėja. Ne tik senosiose
pramoninėse valstybėse, bet ypač sparčiai besivystančiose Kinijoje
ir Indijoje. Kinijos ir Indijos valstybinės naftos kompanijos dabar
savo žvilgsnius nukreipė į daug naftos ir dujų turintį Kazachstaną.
Kinai ir indai lenktyniauja tarpusavyje siekdami įsigyti didelę
Kanados kompaniją, valdančią naftos versloves Kazachstane, ir stojo
į žūtbūtinę kovą už energijos resursus. Tai yra, dėl tų resursų
kovoja dvi daugiausia gyventojų pasaulyje turinčios Azijos valstybės.
|