| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Istorija alsuojantis kampelis Bronius VERTELKA
Panevėžio J.Balčikonio gimnazijoje veikia 1972 metais įkurtas muziejus, kur sukaupta apie vienuolika tūkstančių eksponatų. Už istorinę vertę turinčių daiktų išsaugojimą atsako geografijos mokytoju čia dirbęs, dabar pensininkas Vytautas Baliūnas. Sausį jis atšventė savo 75 metų sukaktį. Vaizdo kamera nedūli lentynoje Muziejui reikėtų didesnės erdvės. Tai kambarys, kur veikia pastovi ekspozicija. Eksponatai, sutalpinti į vitrinas, keičiami. Tiesa, yra dar mažytė patalpėlė, kurioje saugojama muziejaus sukauptos medžiagos didžioji dalis. Artinantis žmonių, kurie yra baigę šią mokyklą ar čia dirbę, jubiliejams, jiems skirti eksponatai iškeliami iš fondų. Kovą buvo nemažai sukakčių. Pirmąjį pavasario mėnesį buvo parengtos ekspozicijos, skirtos pirmosios Panevėžio gimnazijos direktorės Marijos Putramentienės-Giedraitienės, dramaturgo ir režisieriaus Boriso Dauguviečio, kalbininko Juozo Balčikonio 120-osioms, kunigo Alfonso Lipniūno 100-osioms, dailininko Kazimiero Naruševičiaus 85-osioms, žymaus tiltų statytojo Stanislovo Kerbedžio 195-osioms gimimo sukaktims pažymėti. Kiekvieną mėnesį muziejus parengia po tris keturias tokias ekspozicijas. Gimnazijoje vykstantys renginiai įamžinami vaizdo juostoje. Penktus metus videokamera filmuoja moksleiviai. Sukurtas didelės apimties videofilmas apie skulptorių Juozą Zikarą, kitas skirtas lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui. Eksponatai pasakoja apie gimnazijos veiklą Stropiai saugomi eksponatai specifiniai. Juos sieja tiesioginis ryšys su pačia gimnazija. Turėti tokį muziejų mintis kilo V.Baliūnui, pagal profesiją geografijos mokytojui. Pokario metais tarp šių sienų jis įgijo vidurinį išsilavinimą. Dirbdamas Naujamiesčio vidurinėje mokykloje, ten mokytojas sugebėjo įkurti etnografinį muziejų. Grįžęs į Panevėžį dirbo tuometėje 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar gimnazijoje) vadovaujančiose pareigose. 1972 metais čia įkurtame muziejuje visi eksponatai tilpo stenduose. J.Balčikonio gimnazija įdomi savo istorija. 1915 m. spalio 1-ąją Panevėžyje pradėjo veikti pirmoji lietuviška vidurinė mokykla Lietuvos švietimo istorijoje (po 17 dienų tokia pat mokykla atvėrė duris Vilniuje). Prie jos kūrimo ištakų stovėjo M.Putramentienė-Giedraitienė, būsimasis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Bizauskas, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kun. Juozapas Stakauskas. Čia savo gilias pėdas paliko garsusis architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, poetas kun. Antanas Vienažindis, literatas kun. Feliksas Sereika, arkivyskupas Juozas Skvireckas. Čia mokslo žinių sėmėsi dabartinis Švč. Trejybės bažnyčios rektorius kan. Bronius Antanaitis. Saugykloje unikalūs dalykai Eksponatų gausėti muziejuje pradėjo atsiradus galimybei susirašinėti su užsienyje gyvenančiais buvusiais gimnazijos mokiniais ar mokytojais, pasitraukusiais į Vakarus baigiantis karui. Buvo užmegzti ryšiai su ten ėjusiais lietuviškais laikraščiais. Į Panevėžį pradėjo plaukti laiškai, atsiminimai, knygos. Zenonas Dučmanas atsiuntė tris dėžes knygų ir žurnalų. Jis dovanojo unikalų dalyką karo metais paties rašytą dienoraštį. Atsiliepė Paryžiuje gyvenęs dabartinio kardinolo Audrio Juozo Bačkio tėvas. Stasys Antanas Bačkis atsiuntė muziejui gausybę nuotraukų, savo atsiminimų. Taip čia susikaupė jo didžiulis fondas net aštuoni aplankalai. S.A.Bačkiui jau gyvenant Vilniuje, ne kartą jo namuose lankėsi jaunieji muziejininkai. Būsimasis diplomatas gimnaziją baigė 1925 metais. Jis sugebėjo nusifotografuoti kartu su Popiežiumi, JAV prezidentu Dž.Bušu. Londone gyvena arti šimto metų išgyvenęs Kazimieras Barėnas. Rašytojas atsiuntė į Panevėžį ne tik knygų, bet ir vieno savo romano rankraštį. Panevėžys Autoriaus nuotraukos
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |