|
Popiežius apie krikščionių ir musulmonų dialogo reikšmę
Mindaugas BUIKA
Griežtas terorizmo pasmerkimas
Popiežiaus Benedikto XVI susitikimo su musulmonų mažumos Vokietijoje atstovais jo vizito toje šalyje metu laukta su ypatingu susidomėjimu, nes tai buvo pirmasis tokio pobūdžio ir masto tarpreliginis bendravimas nuo šio pontifikato pradžios. Žinant ypač skaudžią tarptautinio terorizmo problemą, svarstymus apie tariamą islamiškosios ir krikščioniškosios civilizacijų sankirtį bei su tuo susijusius tarpreliginio dialogo sunkumus, Šventojo Tėvo kalboje išdėstytos nuostatos daugelio buvo priimtos kaip naujos direktyvos tolesnei Vatikano politikai šioje plotmėje.
Popiežius Jonas Paulius II daugelį kartų yra pasmerkęs teroristinius išpuolius, tačiau neretai taip pat pažymėdavo, kad šios prievartos ištakos slypi naudojime ir beviltiškume, sąlygojančiame ekstremizmą. Tuo tarpu jo įpėdinis, neminėdamas jokių švelninančių aplinkybių, itin tvirtai ir aiškiai konstatavo, jog bet kokios rūšies terorizmas yra klaidingas ir žiaurus sprendimas, kuris rodo panieką šventai teisei gyventi ir bando sugriauti pačius civilizuotus visuomenės pagrindus. Kalbėdamas Vokietijos musulmonų bendruomenės atstovams per rugpjūčio 20 dieną vykusį susitikimą popiežius Benediktas XVI taip pat be užuolankų pabrėžė, jog tie, kurie kursto ir planuoja teroristinius išpuolius, aiškiai nori apnuodyti mūsų santykius ir nesibodi tam panaudoti netgi pačią religiją (šiuo atveju islamą).
Pastebėjęs, kad teroristų aktyvumas pastaruoju metu nuolat pasireiškia įvairiose pasaulio dalyse sėdamas mirtį ir naikinimą, Šventasis Tėvas sakė, jog įmanoma įveikti šią žiauraus fanatizmo bangą, kuri kelia pavojų daugelio žmonių gyvybėms ir trukdo pasaulio taikos pažangai. Šiam tikslui reikia, kad abiejų religijų tikintieji krikščionys ir musulmonai stengtųsi bendromis pastangomis ištrinti iš širdžių dar likusius pyktį bei pagiežą ir priešintųsi bet kokiai netolerancijai ir prievartos apraiškai. Ypač svarbus buvo popiežiaus Benedikto XVI kreipimasis į musulmonų dvasininkus ir švietėjus, kad jie ugdytų jaunosiose kartose tokį islamo tikėjimą, kuris būtų tolerantiškas kitoms tikyboms bei skatintų tarpreliginį bendradarbiavimą.
Gerai žinomi provokaciniai musulmonų dvasininkų pamokslai ne tik islamo daugumos šalių, bet ir Vakarų pasaulio mečetėse, kur renkasi pamaldoms jaunieji imigrantai iš Artimųjų Rytų bei kitų islamiškųjų regionų atvykę uždarbiauti ar mokytis. Kaip tokios radikalios indoktrinacijos pasekmėje kuriasi jaunųjų savižudžių teroristų grupės, planuojančios ir vykdančios išpuolius Londono metropolitene, Turkijos kurorte, Irako ar Izraelio miestuose, kurie sukėlė daugelio civilių gyventojų žūtį ir visuotinę desperaciją. Mokymas yra įrankis, per kurį yra perduodamos idėjos ir įsitikinimai, - kalbėjo Šventasis Tėvas. Žodžiai turi didelės įtakos minties ugdymui, todėl jūs turite didelę atsakomybę jaunosios kartos formacijai. Tad čia turi vyrauti ne pasidalijimo, baimės ar pesimizmo, bet vilties ir optimizmo skatinimas.
Pagarba religijos laisvei ir tapatumui
Paaiškindamas savo nusistatymą dėl tarpreliginių santykių plėtros, popiežius Benediktas XVI priminė savo kalbą, sakytą balandžio pabaigoje įvairių tikybų atstovams, atvykusiems į jo inauguracijos iškilmes. Joje jis išreiškė pritarimą krikščionių ir musulmonų dialogo augimui tiek vietiniame, tiek tarptautiniame lygmenyje ir garantavo, kad Bažnyčia nori tęsti draugystės tiltų tiesimą tarp visų religijų išpažinėjų dėl tikrojo kiekvieno asmens ir visos visuomenės gėrio. Popiežius taip pat pripažino prieštaringą krikščionių ir musulmonų santykių praeitį, kuri ne visada buvo paženklinta abipuse pagarba ir supratimu. Būta daug priešingumo, netgi karų, kuriuose abi pusės šaukėsi Dievo vardo, tarsi kova su priešu ir jo žudymas galėjo Jį pamaloninti. Šie liūdni prisiminimai dabar sukelia tik gėdą, tad praeities pamokos turi padėti mums išvengti tokių klaidų pasikartojimo, - aiškino Benediktas XVI.
Tame susitaikymo kelyje ypač svarbi abipusė pagarba kiekvienos tikybos identitetui bei religijos laisvei. Religinių mažumų laisvas tikėjimo praktikos garantavimas yra svarbus tikros civilizacijos ženklas, sakė Šventasis Tėvas. Tai reikšminga pastaba žinant, jog krikščionių mažumos daugelyje islamo šalių kenčia nuo jų teisių pažeidimų ir diskriminacijos, taip pat ir įstatymų lygmenyje. Šventasis Tėvas patvirtino, jog Katalikų Bažnyčia santykiuose su musulmonais toliau vadovaujasi II Vatikano Susirinkimo deklaracijoje Nostra Aetate pateiktu mokymu. Jame teigiama, kad Bažnyčia su pagarba žiūri į musulmonus, nes jie garbina vieną, gyvą, iš savęs esantį, gailestingą ir visagalį Dievą, dangaus ir žemės Kūrėją, kalbėjusį žmonėms, ir jie stengiasi visa siela paklusti Dievo paslaptims bei sprendimams, kaip Dievui pakluso Abraomas, su kuriuo save sieja islamo tikėjimas (NA, 3).
Susitikime su popiežiumi Benediktu XVI dalyvavo dešimties musulmonų veikėjų delegacija, - septyni vyrai ir trys moterys, - kurie atstovavo 3,5 milijono Vokietijoje gyvenančių islamo išpažinėjų. Musulmonai sudaro apie 4 proc. šalies gyventojų, tačiau ypač nukrikščionėjusiose vietose, pavyzdžiui, sostinėje Berlyne, musulmonų skaičius jau viršija vietos katalikų skaičių. Dauguma Vokietijos musulmonų yra turkai, kurie atvyko į šalį uždarbiauti ir gyvena jau ištisomis kartomis. Daugelyje Vokietijos miestų yra pastatytos mečetės, veikia islamo dvasinės mokyklos, socialinės ir netgi politinės organizacijos, taip pat pogrindinės teroristinių grupių struktūros.
Islamo pasaulis turi pripažinti savo klaidas
Susitikime sveikindamas Popiežių ir kelis kartus remdamasis Korano citatomis Vokietijos turkų islamo sąjungos pirmininkas Ridvanas Čakiras pažymėjo, kad visos iš Abraomo kilusios religijos moko savo išpažinėjus draugiškumo ir atleidimo kito atžvilgiu. Mes esame įsitikinę, kad tarpreliginis ir tarpkultūrinis dialogas turi didžiulės reikšmės taikiam pasauliui, - sakė R.Čakiras. Jeigu mes gebėsime vesti vertingą dialogą, tai tuo pačiu duosime ženklą, kad teorija apie kultūrų sankirtą neturi pagrindo. Jis taip pat pabrėžė, - nors daugelis ekspertų dėl to reiškia abejones, - kad Turkija rodo gerą pavyzdį, kaip gali draugiškai sugyventi skirtingos religijos ir tautinės kultūros.
Vokietijos musulmonų centrinės tarybos pirmininkas Nademas Elijasas savo pareiškime popiežiui Benediktui XVI pastebėjo, kad terorizmas yra krikščionybės ir islamo bendras priešas. Jis aiškino, jog atėjo laikas užversti mūsų bendros istorijos juoduosius puslapius, kaip kad Vatikanas bandė padaryti per popiežiaus Jono Pauliaus II mea culpa svarstymus. Islamo pasaulis taip pat turi pripažinti savo istorines klaidas ir būti pasirengęs naujai pradžiai santykiuose su kitomis religijomis, - teigė Vokietijos musulmonų bendruomenės vadovas.
© 2005 "XXI amžius"
|